Organizatoriaus feisbuko paskyroje pasirodė nauja plakato versija, po kuria komentatoriai ėmė juokauti – esą reikia taupyti baudai ir tuomet „užuolaida“ nuo statulėlės-renginio prizo bus nutraukta.
Komentatoriai taip pat klausė, kas nutiks, jei nuotrauka bus talpinama be „užuolaidos“. Tokiu atveju, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, bus atliekamas tyrimas dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo.
Viename iš komentarų organizatorius pašmaikštavo: „O gal pakerpam užuolaidą savaitgalio proga?“ Vis dėlto juokai liko juokais – senojo plakato versijos jie nebeviešino.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipė dėmesį, kad reklama oficialiai nebuvo uždrausta. Į tarnybą kreipėsi žurnalistė, sulaukusi skaitytojų pasipiktinimų žeminančiu moters įvaizdžiu.
„Nutarėme pradėti tyrimą. Jo nepradėjome atsižvelgę į organizatorių pažadą, kad jie, geranoriškai bendradarbiaudami su tarnybos teisininke, ras tokį reklamos variantą, kuris nepažeistų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, įpareigojančio užtikrinti, jog reklamoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas ar paniekinimas dėl asmens lyties“, – aiškino tarnyba tiems, kuriems kilo klausimų dėl naujos plakato versijos.
Klubo prezidentas tarnybai siuntė keletą nuotraukų, kuriose moterys taip pat vaizduotos nepagarbiai. Tai, kad toks įvaizdis yra sena žaidimo tradicija, esą nesuteikia teisės reklamose žeminti nei vyrų, nei moterų, nei kitų socialinių grupių orumo.
Pačios skulptūros, kaip meno kūrinio, tarnyba nevertino, analizavo informacijos, kaip skelbimo, reklamos visumą.
Priminsime, kad petankė yra žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo košonetu. Žaidimas žaidžiamas ant smėlio arba ant žvyro, tačiau galima žaisti ir ant žolės ar kito paviršiaus.
Pabučiuok Fanny į užpakalį
Legenda byloja apie Fanny – šventąją petankės globėją arba dievybę. Pralaimėjus žaidimą „sausai“, t.y. rezultatu 0:13, tenka bučiuoti jos užpakalį. Tai – nemenkas pažeminimas petankės žaidėjams. Vis dėlto galima į tai pažvelgti ir su humoru.
Vienoje iš legendos versijų Funny po Pirmojo pasaulinio karo Pietų Prancūzijoje buvo Le Grand-Lemps miestelio kavinės padavėja, kuri pralaimėjusiems žaidimą klientams leisdavo pabučiuoti jai į žandą. Kartą miestelio meras pralaimėjo ir atėjo atsiimti savo „prizo“.
Niekas nežinojo, ką jis jai pasakė, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai nepatiko minėto pono elgesys. Tuomet Funny pakėlė sijoną ir atkišo jam savo užpakalį! Meras nepasimetė ir kavinėje nuskambėjo du bučinio garsai į abu „žandus“. Taip prasidėjo tradicija arba ritualas, kuris esą tęsiasi iki šių dienų – pralaimėtojai iki šiol bučiuoja merginos vardu Fanny užpakalį.
