-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 05 04

Piketavo prieš lietuviškų ir lenkiškų mokyklų jungimą (nuotraukos)

Antradienį Seimo prieigose, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, vyko piketas prieš lietuviškų mokyklų reorganizavimą Vilniaus krašte. Piketo dalyviai reikalavo Seimo, kad nebūtų sujungtos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose esančios lietuviškos ir lenkiškos mokyklos.
Piketo akimirka
Piketo akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vienas piketo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas Kazimieras Garšva tikino, kad Vilniaus krašte esančios lietuviškos mokyklos neturi normalių darbo sąlygų. „Kelias lietuviškas mokyklas nori prijungti prie lenkiškų mokyklų. Tėvai nepatenkinti, – žurnalistams sakė K.Garšva, – Vilniaus ir Šalčininkų rajonus valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Jeigu mokykla yra lenkiška, tai jai skiria pinigų ir neuždaro, o jei lietuviška mokykla yra jiems nelabai patinka.“

Kalbininko teigimu, Vilniaus rajono savivaldybei įvykdžius mokyklų reorganizaciją nuo kitų mokslo metų neliktų dviejų lietuviškų pradinių mokyklų – Rukainiuose ir Veriškėse. Piketo dalyviai baiminosi, kad, sujungus lietuviškas ir lenkiškas mokyklas, lietuvių vaikai gaus mažiau žinių apie Lietuvos kultūrą ir istoriją. „Vilniaus mieste yra pustuščių ir rusiškų, ir lenkiškų mokyklų. Todėl ir reikalaujame, kad visiems būtų vienodos sąlygos“, – teigė K.Garšva.

Piketą stebėjęs Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas sakė palaikantis piketuotojus. „Norėtųsi, kad visi mes būtume lygiai teisingi visoms tautinėms mažumoms ir mūsų lietuvių nacijai. Šiuo atveju Vilniaus krašte lietuviai yra mažuma“, – kalbėjo Seimo narys ir pridėjo manantis, kad lietuviškų ir lenkiškų mokyklų sujungti nereikėtų.

Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič „15min“ anksčiau yra sakiusi, kad mokyklų reorganizacija yra būtina. „Reorganizuojame 14 iš 59 mokyklų. Nė viena mokykla nebus uždaryta. Visos jos taps didesnių mokyklų skyriais ir nuo rugsėjo 1 dienos veiks. Kai kurios mažos mokyklos, kuriose yra labai nedaug – 26, 21, 12 – mokinukų, negali savarankiškai finansiškai išgyventi. Todėl savivaldybės taryba nusprendė jas prijungti prie didesnių mokyklų“, – aiškino L.Andruškevič.

Tačiau, J.Dautarto teigimu, tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų rajono savivaldybė turėtų jautriai žiūrėti į mažų lietuviškų mokyklų likimus. „Bandysime padaryti, kad lietuviškos mažosios mokyklos būtų išsaugotos“, – tikino Seimo narys ir patikino, kad tai padaryti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, ieškant jas galinčių paremti mecenatų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius