-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2021 10 13

Piniginės išmokos pasiskiepijusiems: pasiteisins ar pinigai bus išleisti tuščiai?

Seimas po antro balsavimo pritarė siūlymui skirti 100 eurų išmoką 75 metų ir vyresniems žmonėms, jei jie pasiskiepys. Aktualijų laidoje „15/15“ kalbėjusių teisingumo ir viešojo valdymo reformų eksperto Dovydo Vitkausko ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Ekspertas įsitikinęs, kad paskatos veiks, o verslo atstovas sprendimą vertina skeptiškai.

– Dovydai, kodėl idėja skatinti senjorus pinigais jums yra priimtina?

– Aš seku tendencijas tose šalyse, kurios pirmauja vakcinacijoje, lyginant su tomis šalimis, kuriose atsilieka. Ir mes matome keletą dalykų, pirma – paskatos veikia. Tos šalys, kurios taiko paskatas, pasiekė geresnių vakcinacijos rezultatų, tai yra faktas.

Lietuva turi geresnį rezultatą šiandien negu kaimynai – Estija, Latvija, Lenkija. Prancūzija, Italija – šalys, kurios taiko galimybių paso politiką, turi geresnį rezultatą negu panašios savo dydžiu, kultūriniu, istoriniu, ekonominiu kontekstu šalys.

Prancūzijoje, Italijoje skaičiai geresni negu, tarkim, Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje. Jeigu mes žiūrime į skandinavus, geriausią rezultatą rodo danai, vėlgi tarp savo kaimynų, jie taikė galimybių pasų politiką ir kitas paskatas.

asm. archyvo nuotr./Dovydas Vitkauskas
asm. archyvo nuotr./Dovydas Vitkauskas

Beje, nuo to momento, kai Danija nutraukė prieš mėnesį galimybių paso politiką, vakcinacijos skaičiai praktiškai sustojo. Vadinasi, paskatos veikia. O kokios jos turėtų būti, galime diskutuoti.

– Sakote, kad Danijoje buvo atšauktas galimybių pasas ir sustojo dėl to vakcinacija. Bet juk dauguma danų jau pasiskiepijo?

– Šiai dienai bent vienu skiepu Danijoje paskiepyta 77 proc. populiacijos – tai yra geriausias rezultatas regione, geresnis negu Lietuvos, nes turime tik šiek tiek daugiau nei 65 proc. Bet vis tiek tai nėra komforto zona, kai galėtume pasakyti, jog krizė įveikta.

– Kaip jūs įsivaizduojate kitų visuomenės grupių skatinimą pinigais?

– Lietuvoje turime dvi grupes, kurios yra problemiškiausios ir yra didžiausi skeptikai. Tai yra vyriausi senjorai (75+) ir jaunimas nuo 18 iki 30 metų. Dėl tos pirmosios grupės, Lietuva yra gana unikalioje padėtyje ir iš tikrųjų mums reikia pergalvoti, kaip mes komunikuojame sveikatos apsaugos politikoje.

Jaunimas skeptiškas dėl kitų priežasčių nei vyresni žmonės, jie tiesiog pasitiki savimi, jie galvoja, kad galbūt COVID-19 nėra toks baisus, kaip valdžia mums sako.

Kodėl senjorai, kurie iš tikrųjų patys turėtų suprasti, kad kalba eina apie jų gyvybę ir mirtį, kuri priklauso nuo skiepų, yra tokie skeptiški? Tą klausimą palikime, galbūt politika, už kurią balsavo Seimas, padės tą problemą spręsti bent jau laikinai, tačiau dėl jaunimo su šita problema susiduria visos šalys. < … >

Jaunimas skeptiškas dėl kitų priežasčių nei vyresni žmonės, jie tiesiog pasitiki savimi, jie galvoja, kad galbūt COVID-19 nėra toks baisus, kaip valdžia mums sako. Tas pasitikėjimas priveda prie to, kad turime mažai solidarumo su kitais visuomenės nariais. Čia atsakas irgi yra motyvacija, kuri turi būti ir ją siūlyti turėtų tiek valdžia, tiek verslas.

– Pone Arlauskai, ką jūs galvojate apie tokį pasiūlymą?

– Žinokite, žiūriu skeptiškai. Mano klausimas, kokius reikia rinktis darbuotojus? Anksčiau buvo galvojama ir darbuotojai sakydavo, jūs mus motyvuokit – mes gerai dirbsime. Vadinasi, apskritai šita sistema neveikia ir reikia rinktis darbuotojus, kurių nereikia motyvuoti.

Tai panaši analogija yra ir kalbant apie jaunimą arba vyresnio amžiaus žmones. Mes dabar juos tarsi ir motyvuojame, ir tarsi žinome, jie lyg sako – jūs mus motyvuokite pinigais. Klausimas, ar tai tikrai veiks. Nes kai kalbi su žmonėmis, kodėl jie nesiskiepija ir kas juos motyvuoja, jie kalba visai kitokius dalykus.

Klausimas, kuo Seimas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi? Aš manau, kad lygiai taip pat, kaip ano Seimo mokėjimas 200 eurų žmonėms, kurie nedirbo, tarsi jie juos motyvuotų susirasti darbą, nesuveikė, taip ir dabar nesuveiks.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

Iš pat pradžių sakėme, kad tai bus tuščiai išleisti pinigai. Man atrodo, politikai desperatiškai ieško, kaip čia kažką padaryti, o gal suveiks. Nesuveiks.

Mano galva, reikėjo eiti kitu keliu, reikėjo labiau motyvuoti tuos, kurie tiesiogiai susiję su skiepijimu. Ir mes žinome labai daug pavyzdžių, kaip kai kuriuose kaimuose ir su vyresniais žmonėmis kažkas pasiekė labai gerų rezultatų. < … >

Todėl būsiu blogas pranašas – nepavyks, paims 100 eurų, kitą kartą sakys, kad neužtenka 100 eurų. Du mėnesius veikė atlyginimų padidinimas, o po pusės metų sako, kad motyvuotumėme iš naujo.

Man atrodo, politikai desperatiškai ieško, kaip čia kažką padaryti, o gal suveiks. Nesuveiks.

– Kaip jūs manote, kur čia problema – ar suma, ar pati priemonė?

– Net ne suma. Jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių motyvacija yra visiškai skirtinga. Jie turi suprasti, kad tai gyvybės ir mirties klausimas. Bet šitie vyresnio amžiaus žmonės mieliau vadovaujasi nuogirdomis, menamais dalykais ir juos veikia vienas iš svarbiausių instinktų – išgyvenimo instinktas.

Jiems atrodo, kad jeigu pasiskiepysi, tai vos ne mirsi. Šita informacija veikia stipriau, negu kai žmogus sako, kad pasiskiepijo ir neserga.

Bet jeigu su jais dirbtų žmonės, kuriais jie pasitiki, tos pačios ambulatorijos seselės, tai gali sugebėti įtikinti. Galbūt netgi kunigai, kurie kiekvieną sekmadienį renka žmones, nes mes girdimi ir kunigų pamokslus, kurie sako, kad čia velnių išsigalvojimas ir Dievas niekada nesakė, kad skiepytis gerai.

Kai mūsų pirmieji valstybės vadovai viešai rodo, kad jau pasiskiepijo, tai mes pasižiūrėkime, kokie yra jų reitingai. Ar žmonės jais tiki, ar netiki? Žmonės valdžia nelabai tiki.

– Pone Vitkauskai, lieka tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo dviem vakcinomis. Kur čia teisingumas jų atžvilgiu, nes jie tokių pinigų negautų?

– Aš manau, kad visiems likusiems, pasiskiepijusiems jau yra valdžios sumokėta netiesiogiai, kaip Danas sakė, per gyvybės pasų arba galimybių pasų politiką. Žmonės, kurie dirba, kurie išlaiko šeimą, kurie turi vidutines arba aukštesnes pajamas, jiems galimybių pasas suteikia žymiai daugiau negu 100 eurų.

Jie gali vartoti, jie gali bendrauti, jie gali būriuotis, jie gali vaikščioti į koncertus, gyventi socialinį, kultūrinį gyvenimą ir, mano galva, šiuo atžvilgiu tai ir yra pati geriausia motyvacija ir pati geriausia politika.

Kai mes kalbame apie monetarines kompensacijas, iš tikrųjų kalbame apie išskirtines demografines grupes, tokias kaip senjorai ir 18-30 metų jaunimas, kurie išlieka ir Lietuvoje, ir visame išsivysčiusiame pasaulyje problematiškiausia skeptikų grupe.

– Ką jūs galvojate apie pono Arlausko minėtas priemones, pavyzdžiui, apriboti viešąsias paslaugas tiems, kurie nesivakcinuoja?

– Manau, kad galimybių pasų politiką į taip ir yra nukreipta. SAM kartu su Vyriausybe turi tą, kaip sakant, rankenėlę. Aš manau, kad tą rankenėlę reikia prisukti. Mes visi suprantame, turėdami omenyje dabartinius skaičius, kad už tą prisukimo kainą dabar tiesiog turėtų daugiau sumokėti nevakcinuoti asmenys.

Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius