Jis – vienas iš keliolikos pastarąsias savaites Kauno technologijos universitete (KTU) vykstančių intensyvių lietuvių kalbos ir kultūros kursų užsieniečiams klausytojų. Sausio 7–27 dienomis įvairių tautybių jaunuoliai nuo ankstaus ryto iki popietės pažindinosi su Lietuvos istorija, kultūra, papročiais, mokėsi kalbos pagrindų. Kai kurie jų pasibaigus kursams tęs studijas Kaune esančiose aukštosiose mokyklose, kiti išvyks į kituose Lietuvos miestuose įsikūrusius universitetus. Treti, atvykę ne pagal daugeliui žinomą ERASMUS mainų programą, bet COMENIUS, vyks dirbti į Lietuvos mokyklas. Nei vieniems, nei kitiems už kalbos kursus mokėti nereikia. Jie finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.
Apie kažkokią Lietuvą žino mažai
„Šie kursai – pirmoji jų pažintis su Lietuva. Kai kuriems pietinių šalių studentams Europa baigiasi maždaug ties Čekija, todėl apie Lietuvą jie nieko nežino. Be to, tai gera proga jiems susipažinti tarpusavyje ir nesijausti vienišais svetimoje šalyje“, – sakė trečią žiemą KTU lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams organizuojanti KTU Humanitarinių mokslų fakulteto docentė Judita Džežulskienė. Šiemet juose dalyvavo jaunimas iš Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Turkijos ir Lenkijos. Visiškai „žali“ mokėsi vadinamoje pradinukų grupėje, o šiek tiek mokantys lietuvių kalbą – pažengusiųjų.
Norėtų likti
Antradienį abi grupes aplankiusius „15min“ žurnalistus pasitiko nedaug studentų. Kitus, pasak jų bendramokslių, išguldė peršalimo ligos. Tačiau net ir didžiuliai šalčiai ir su jais užgriuvusios ligos užsieniečių simpatijų Lietuvai nesumažino.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Prancūzas A.Buchholte spėjo tapti Kauno „Žalgirio“ sirgaliu (žr. į šaliką). |
„Jūsų žiema man patinka. Dėstytoja sakė, kad ji neįprastai šalta net ir lietuviams“, – prikimusiu balsu sakė 23-ejų prancūzas Andy Buchholte. Užsienio kalbas ir vadybą gimtojoje šalyje studijuojantis vaikinas prisipažino, jog anksčiau yra mokęsis lietuvių kalbos. Tačiau suprasti ir kalbėti lietuviškai pradėjo tik ėmęs lankyti intensyvius KTU rengiamus kursus. „Anąkart nepasisekė su grupe: joje nebuvo motyvuotų žmonių, todėl nei jie, nei aš nieko neišmokome. Dabar viskas kitaip. Noriu išmokti lietuvių kalbą“, – tikino pusiau lietuviškai, pusiau angliškai į klausimus atsakinėjęs studentas. Mokytis svetimos kalbos kitoje šalyje jam tenka nebe pirmą kartą. Anksčiau A.Buchholte yra kelis mėnesius mokęsis Rusijoje, Maskvoje. Ten rusų kalbos mokiusi dėstytoja nemokėjo nei prancūziškai, nei angliškai, todėl, kaip prisiminė pats vaikinas, jam nebeliko nieko kito kaip tik išmokti rusiškai.
„Norėčiau gyventi Lietuvoje. Man čia patinka. Lietuviai ramesni ir šiltesni. Prancūzai tik atrodo šilti, tačiau į savo širdį iš tiesų mažai ką įsileidžia, dažnai viskuo nepatenkinti“, – teigė A.Buchholte. Nuo klausimo, gal pamilti Lietuvą jį privertė jausmai lietuvaitei, simpatiškas prancūzas išsisuko pažėręs komplimentų visoms Lietuvos merginoms: „Dauguma jų yra labai gražios“.
Pasak doc. J.Džežulskienės, lietuviškai pramokę užsieniečiai stebina lietuvius: „Kartą vienas studentas manęs klausė, ką reiškia „dieve“. Pasirodo, kad frazę „dieve dieve“ jis išgirto nuėjęs į spaudos kioską ir lietuviškai paprašęs papildyti jo telefono sąskaitą 20 Lt. Kioskininkė, pamačiusi ispaniškų bruožų vaikiną, kalbantį lietuviškai, labai nustebo“. Docentės teigimu, po intensyvių kalbos kursų beveik visi jų dalyviai lietuviškai supranta bent truputį, o kai kurie ir visai sklandžiai kalba.
