Šiuo metu sostinėje yra 21 seniūnija, o po pertvarkos jų liktų vos penkios ir 11 biurų. Juose dirbtų savivaldybės departamentų darbuotojai. Reforma esą padėtų sutaupyti 1,2 mln. Lt.
Vilniečiams nereikalingos?
Reformos iniciatorius, Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs: seniūnijos realiai nevykdo daugumos įstatymuose numatytų funkcijų, o tik perduoda informaciją kitoms institucijoms. Pasak A. Zuoko, lapkritį atlikta sostinės gyventojų apklausa parodė, kad net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikia seniūnijos, 7 iš 10 nesinaudoja jų paslaugomis.
Ištuštėjusius kai kurių naikinamų seniūnijų pastatus, anot mero, galima panaudoti bendruomenės reikmėms arba privatizuoti. Seniūnijų darbuotojai esą atleisti nebus, nebent keisis jų pareigos. Jiems vadovaus ne seniūnai, o konkrečių departamentų vadovai.
Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių, Verkių seniūnijas ir įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.
Plūsta žmonės
Tačiau ne vienerius metus seniūnijose dirbantys seniūnai mero ketinimų nepalaiko. Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus mano, kad ši reforma naikina savivaldos principus. „Prieš rinkimus visi žada, kad savivalda priartės prie žmonių, o išeina priešingai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek žmonių ateina, kiek jų reikia pakalbinti. Kai kuriems iš jų reikia savotiško psichologo paslaugų, jie pasikalba ir išeina patenkinti“, – sakė seniūnas.
A.Vaitkaus teigimu, pagal dabartinį planą naujai steigiami biurai savo struktūra bus panašūs į seniūnijas, juose dirbs tiek pat žmonių, jie atliks panašias funkcijas. „Esminio skirtumo aš nematau“, – pabrėžė vienos didžiausių Vilniaus seniūnijų vadovas.
A.Vaitkus papasakojo, kaip atrodo diena seniūnijoje: „Paskambina žmogus su priekaištu, kad kažkur susidarė šiukšlynas, mes važiuojame ir tvarkome, nulūžo šaka – nupjauname. Tokių darbų – krūva. Šiuo metu nebeturime darbininkų pagal viešųjų darbų programą, nes formuojama nauja, bet turime vaikiną, kuris privalo atidirbti kelias valandas, siunčiame jį ir problema išsprendžiama. Ir niekam nereikia nieko atsiskaityti, kaip kad meras aiškina, jog seniūnai kažkam atsiskaito apie problemas, užtrunka, kol ataskaitos nukeliauja“, – aiškino A.Vaitkus.
Antakalnio seniūnas pripažįsta, kad iš dalies seniūnijų darbuotojams tenka ir perdavinėti skundus kitoms institucijoms, tačiau daug darbų nudirba ir jie patys. „Už 20 tūkst. Lt sutvarkėme du kiemus – vieną išasfaltavome, kitame Dvarčionyse šaligatvį sutvarkėme, nors to niekas nesiėmė daryti. Tokios paslaugos, man atrodo, gali tik pabrangti po reformos“, – samprotavo ilgametis Antakalnio seniūnijos vadovas.
Su seniūnais nesikonsultavo
Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė taip pat įsitikinusi, kad iš tokios reformos bus mažai naudos. „Dar nespėjau gerai įsigilinti, bet nelabai suprantamas toks dalykas, kodėl nevienodai ketinama tvarkyti miestą. Vienur bus seniūnijos, kitur – biurai. Viskas atiduodama departamentams. Tačiau biurai, paliekamos seniūnijos, kurios išliks arčiausiai žmonių, labai sumenkinamos, neturi jokių galių, negali atlikti funkcijų, reikalingų žmonėms“, – sakė V.Gedminaitė.
V.Gedminaitė tikino jaučianti, kad žmonėms seniūnijos reikalingos. Esą seniūnija turi galėti patikrinti, kaip tvarkoma teritorija, kaip dirba daugiabučių administratoriai. „Notariniai veiksmai biuruose nebus atliekami, nors seniūnai tai galėjo daryti. Tai kur pensininkas galės įgaliojimą patvirtinti, jeigu susiklostys tokia situacija, kad kažkas kitas norės paimti jo pensiją? Matau problemų“, – kalbėjo Karoliniškių seniūnė.
Paklausta, ar pertvarkos planas buvo derinamas su seniūnijų darbuotojais, V.Gedminaitė tik šyptelėjo: „Seniūnai tik tarnautojai. Buvo laikai, kai dar dirbau Grigiškių seniūne, o Grigiškės tuo metu priklausė Trakų seniūnijai, tuomet seniūnai turėjo politinį pasitikėjimą, jie turėjo savo biudžetą, galėjo atlikti tam tikrus darbus, patenkinti gyventojų poreikius. Dabar seniūnijos tėra kaip teritoriniai padaliniai, seniūnai yra tarnautojai, su mumis per daug ir nederinama niekas.“
Anot V.Gedminaitės, ši reforma dar labiau nutolins valdžią nuo žmonių, seniūnijos bus sumenkintos.
Rengs piketą
Ne vienerius metus Lazdynų seniūnu dirbęs, bet praeitų metų pavasarį Vilniaus tarybos nariu tapęs Algis Strelčiūnas nedaugžodžiavo – siūlomas sprendimas yra blogas, nes naikinama vietos savivalda, ribojamas gyventojų bendravimas su vietos valdžios atstovais.
„Vietos savivaldos įstatyme yra įrašyta, kad seniūnas atsiskaito prieš seniūnaičius ir bendruomenę ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Seniūnaičiai vertina seniūno veiklą, teikia pasiūlymus, kaip tvarkyti teritoriją. O dabar kuriami biurai, kurie bus pavaldūs departamentams. Gyventojas bus nustumtas ir negaus informacijos. Aš manau, kad pagrindinis savivaldos tikslas ir yra, jog mes turėtume bendrauti su žmonėmis, jie pateiktų informaciją, kokių paslaugų norėtų“, – aiškino A.Strelčiūnas.
A.Strelčiūno teigimu, meras klaidingai teigia, kad seniūnijos nevykdo savo funkcijų. Esą jos nevykdomos tik tais atvejais, jeigu neskiriami pinigai tam tikroms numatytoms programoms. Tad tai ne seniūnijų, o miesto valdžios problema.
A.Strelčiūnas įsitikinęs, kad reforma reikalinga tik tam, jog būtų galima pakeisti seniūnus savo partijos nariais. Tačiau tokiems Vilniaus valdančiųjų užmojams ketinama priešintis – A.Strelčiūnas tikina surinkęs beveik 8 tūkst. vilniečių, kurie priešinasi seniūnijų naikinimui, parašų. Kitos savaitės trečiadienį šalia savivaldybės ketinama surengti piketą ir jame išsakyti savo nepasitenkinimą, o parašus perduoti merui.
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia: https://www.15min.lt/laikrastis
