Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 13d. 19:00

Po egzotiškų kraštų – į pareigas Jungtinėse Tautose: lietuvis siekia svarbaus posto ITU vadovybėje

Tomas Lamanauskas Tik 15min
ITU nuotr. / Tomas Lamanauskas
Kibernetinės atakos, bent trumpam paralyžiuojančios kurio nors tinklalapio ar institucijos darbą, o ypač – „Facebook“ bei kai kurių kitų socialinių tinklų veiklos sutrikimas parodė, kad ir valstybės, ir pavieniai žmonės turi galvoti, kaip verstis tokiais atvejais. Tomas Lamanauskas, kurį Lietuva pasiūlė kandidatu į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojo postą, tai lygina su energetine nepriklausomybe.

T.Lamanauskas sako, kad COVID-19 pandemija puikiai parodė, kokie svarbūs žmonių gyvenime tapo internetiniai ryšiai – ne vien kaip galimybė gauti informaciją, susisiekti su artimaisiais ar pramoginiais tikslais.

Daugeliui darbuotojų bent trumpam likus namie, vaikams pradėjus mokytis, o studentams – dalyvauti paskaitose nuotoliniu būdu, internetas tapo viena svarbiausių darbo ir mokslo priemonių.

Kaip tik pandemija leido T.Lamanauskui kone metams grįžti į Jungtinių tautų agentūrą ITU, kur jis buvo dirbęs, patarti buvusiems kolegoms, kaip tvarkytis tokios krizės akivaizdoje. Išrinktas generalinio sekretoriaus pavaduotoju, jis jau trečią kartą taptų šios organizacijos darbuotoju.

Nors žinia, kad buvęs Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas nominuojamas į šias aukštas pareigas, buvo paskelbta dar gegužę, tik dabar jo kandidatūra pateikta formaliai. Apie tai savo paskyroje paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

T.Lamanauskas portalui 15min papasakojo, kokie keliai jį atvedė iki galimybės tapti vienu iš ITU vadovų, kaip per pandemiją išryškėjo šio sektoriaus svarba ir su kokiais sunkumais buvo susidurta. Taip pat – apie viziją, ką norėtų nuveikti paskirtas į šį svarbų postą.

Darbai blaškė į visas pasaulio puses

„Aš šioje organizacijoje jau dirbau, net dukart“, – taip lakoniškai sprendimą, kodėl po įdomaus darbo gana egzotiškuose kraštuose siekia naujų pareigų, paaiškino ekspertas.

Po teisės studijų Vilniaus universitete ir darbo informatikos mokytojo, patarėjo teisės klausimais bei kelių disciplinų dėstytoju jis 2004–2007 m. dirbo Ryšių reguliavimo tarnyboje, buvo direktoriaus pavaduotojas ir tarybos narys.

O tuomet T.Lamanauskas persikėlė į nedidelėje saloje Persijos įlankoje įsikūrusį Bahreiną, kur tapo tokios pat institucijos vadovo pavaduotoju, kūrė ryšių reguliavimo strategiją.

Paskui – panašios komisijos generalinio direktoriaus pareigos, tik kitoje pasaulio pusėje – Karibų salyne esančiose Britų Mergelių Salose. Ir dar vienas šuolis vėl į kitą pusę – patarėjo darbas toli Rytuose, Ramiajame vandenyne esančioje Vanuatu valstybėje.

Po pusšeštų metų tolimose ir gana egzotiškose vietose ekspertas grįžo Europon ir pirmąkart įsidarbino Ženevoje (Šveicarija) esančioje ITU – ėmė vadovauti korporatyvinės strategijos padaliniui.

Kai prasidėjo COVID, susirašėme su buvusiais kolegomis, pasiūliau, ką ir kaip galėtų padėti pramonei per pandemiją. Paprašė prisijungti kaip konsultantui.

Vėliau dar padirbėjęs „Veon“ įmonių grupėje Amsterdame (mat norėjosi privataus sektoriaus), lietuvis persikėlė į Londoną, bet kartu grįžo į ITU.

„Vėl ėmiau konsultuoti, – prisiminė T.Lamanauskas. – Kai prasidėjo COVID, susirašėme su buvusiais kolegomis, pasiūliau, ką ir kaip galėtų padėti pramonei per pandemiją. Paprašė prisijungti kaip konsultantui.

Taigi metus padirbėjau (specialiuoju patarėju krizių strategijai – COVID-19 klausimams – ir partnerystės iniciatyvoms – red. past.). Tai yra viena iš organizacijų, kur gyvenimas ratu sukasi, vis sugrįžti.“

T.Lamanauskas vėl bazuojasi Londone, kur prieš bemaž trejus metus įkūrė konsultacijų kompaniją „Envision Associates“.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Vanuatu telecentras
Nuotr. iš asmeninio albumo/Vanuatu telecentras

Pašnekovas turi daugiau kaip 20 metų tarptautinės patirties formuojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus politiką, tad vis susidurdavo su ITU. Jau karjeros pradžioje važinėjo į jos konferencijas, skaitė pranešimus ir pradėjo bendrauti su jos ekspertais, šie atvažiuodavo į Lietuvą.

Dar dirbdamas Lietuvoje, šioje organizacijoje T.Lamanauskas atstovavo keturioms vyriausybėms.

Jo žodžiais, tokiose valstybėse kaip Vanuatu galima padaryti matomą įtaką ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Lietuvis dalyvavo derybose, kad į Vanuatu būtų nutiestas pirmas povandeninis ryšių kabelis.

Tai padėjo kone per naktį stipriai pagerinti interneto ryšio kokybę, o kainas sumažinti 70 proc.

„Savo įtaką geriau matai mažoje vietoje. Bet ilgalaikė įtaka atsiranda, kai pradedi bendrai padėti valstybėms siekti geriausios reguliavimo praktikos, kurti partnerystes tarp privataus sektoriaus globaliame lygyje, – aiškino pašnekovas. – Kai padedi valstybėms dalintis geriausia praktika, kad daugiau žmonių galėtų naudotis naujomis technologijomis.

Gal nuo amžiaus priklauso? Buvo etapų, kai įtaką norėjosi pačiupinėti. Dabar įdomu ir abstraktesnė įtaka, pasireiškianti sisteminiais pokyčiais, kurie daro įtaką. Mažiau pamatai, kaip tai paveikia konkretų žmogų, bet tiki, kad paveikia daugiau.“

Pusė dar neturi interneto

Per pandemiją, kuri leido T.Lamanauskui trumpam sugrįžti į ITU, visas pasaulis suprato, kad technologijų svarba – esminė. Tuo paremta ir kandidato kampanija.

Jau pačioje pradžioje komunikacijų tinklams teko didžiulė apkrova, pasikeitė jos pobūdis. Pastebėta, kad žmonės gerokai mažiau naudojosi ryšio priemonėmis miestų centruose, daugiau – miegamuosiuose rajonuose.

Anksčiau pikas buvo darbo metu, netrukus aktyvaus naudojimosi laikas pasiskirstė platesniame diapazone.

Buvo etapų, kai įtaką norėjosi pačiupinėti. Dabar įdomu ir abstraktesnė įtaka, pasireiškianti sisteminiais pokyčiais.

Kai kuriems tinklams to buvo per daug, todėl teko griebtis įvairių sprendimų, pavyzdžiui, pasitelkti papildomus resursus, pakeisti tam tikras tinklų konfigūracijas, kai kur – duoti operatoriams daugiau radijo spektro arba sumažinti kokybę, pavyzdžiui, vaizdo perdavimo.

„Pirminis reagavimas reikalavo greitų techninių sprendimų. Pirmiausiai sukūrėme platformą REG4COVID, kur valstybės galėjo keistis informacija, ką daro, kad greitai priimtų sprendimus ir taikytųsi prie situacijos. Reikėjo visiško priėjimo prie informacijos, kad suprastum, kas vyksta, ir galėtum reaguoti.

Antroje stadijoje pamatėme, jog viskam persikėlus į elektroninę erdvę reikia užtikrinti, kad galėtume funkcionuoti kaip visuomenė, – kalbėjo T.Lamanauskas.

– Pasaulyje bemaž pusė žmonių dar neprisijungę prie interneto. Daugybė mokinių neturi prieigos. Didelė dalis darbuotojų negali dirbti tokio darbo kaip mes. Jie dažniausiai yra menkesnio išsilavinimo, uždirba mažesnes pajamas. Tuomet kyla ir iki šiol lieka fundamentaliausias dalykas: pats prijungimas, buvimas tinklo dalimi yra svarbu.“

Nuotr. iš asmeninio albumo/Tomas Lamanauskas
Nuotr. iš asmeninio albumo/Tomas Lamanauskas

T.Lamanauskas džiaugėsi, kad tokios tarptautinės organizacijos, kaip G7, G20, Pasaulio bankas, kai kurios didžiosios valstybės tai jau pripažino, dabar būtini realūs veiksmai padedant valstybėms su mažiau išvystyta infrastruktūra.

Pagal Europos Sąjungos greitos reakcijos į krizes planus, bent 20 proc. specialių fondų lėšų turi būti skirta skaitmeninėms technologijoms. JAV plačiajuosčiam ryšiui skyrė 65 mlrd. dolerių, Jungtinė Karalystė panašioms reikmėms – 5 mlrd. svarų.

Kandidatas taip pat akcentuoja partnerystės svarbą – reikia ieškoti būdų dirbti su privačiu sektoriumi, investuotojais, kad investicijos pasiektų ne tik valstybes, kurias reikia tik kažkiek sustiprinti, bet ir į kitas.

Tapome priklausomi nuo ryšio

Pandemija ir nuotolinis darbas, o ypač – „Facebook“ bei kai kurių kitų socialinių tinklų ir pokalbių programėlių veiklos sutrikimas praėjusią savaitę atskleidė ne tik kaip esame pažengę technologijų srityje, bet ir kiek esame nuo jų priklausomi.

Ne vien psichologine prasme, dėl ko jau seniai įspėja specialistai. Daugeliui socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės yra ne vien pramoga, kartais tiesiog tuščiai ryjanti laiką, bet ir būdas palaikyti ryšį su kitur gyvenančiais artimaisiais ar bičiuliais, net darbo priemonė.

Didelė dalis darbuotojų negali dirbti tokio darbo kaip mes. Jie dažniausiai yra menkesnio išsilavinimo, uždirba mažesnes pajamas. Iki šiol lieka fundamentaliausias dalykas: pats prijungimas, buvimas tinklo dalimi yra svarbu.

Informacinių technologijų svarbą liudija ekonomikos padėtis per pandemiją: valstybės su prastesniu ryšiu nukentėjo labiau ir atsigauna lėčiau. Ten buvo sunkiau užtikrinti sklandų nuotolinį darbą. Juoba kad daugelis jų ir šiaip yra mažiau išsivysčiusios, labiau kliaujasi žemės ūkiu ar kitomis šakomis, kur neįmanoma dirbti iš namų.

Internetas, net socialiniai tinklai jau tapo tokia būtinybe, kuriai sunku rasti alternatyvą, kaip elektra ar šildymas namie. Sprogus radiatoriui bute laužo neįmanoma sukurti. Dingus elektrai nebus įmanoma daug ko padaryti, net, pavyzdžiui, išsikviesti pagalbą, jei išsikraus telefono baterija.

Koronavirusas, net ir trumpalaikiai sutrikimai, anot pašnekovo, parodė, kad reikalingi atsparumo ir atsako įvairių nelaimių, incidentų ar katastrofų atveju planai. Kai T.Lamanauskas dirbo ITU patarėju, kaip tik į tai buvo daug investuojama.

Britų Mergelių Salose lietuvis patyrė kelis uraganus. Nutrūkus mobiliajam ryšiui, tenka griebtis palydovinių telefonų. Tokiems atvejams reikia nustatyti prioritetus – kam pirmiems ryšys turi būti atkurtas.

Būtina alternatyva „Facebook“

Sutrikus vieno ar kito tinklalapio ar socialinio tinklo veiklai, jiems galima iškart rasti alternatyvą. „WhatsApp“ gali pakeisti „Signal“, „Viber“, „Telegram“. Neįmanoma pasiekti „Facebook“ – yra kitų platformų. Tačiau, jei šie tinklai ir programėlės naudojami ne tik pramogai, bet ir darbui, būtinas iš anksto apgalvotas atsarginis variantas.

Ir jo reikia ne vien tiems atvejams, kai „iš rikiuotės išeina“ vienas puslapis ar programėlė. Didžiuma tarptautinio interneto srauto keliauja povandeniniais kabeliais. T.Lamanauskas priminė atvejį, kai jūroje, traukiant inkarą, buvo nukirstas kabelis ir didelė dalis pasaulio liko be ryšio.

ITU nuotr./Tomas Lamanauskas sako, kad priimti sprendimus be įprastų renginių su tikromis kavos pertraukėlėmis tapo sunkiau
ITU nuotr./Tomas Lamanauskas sako, kad priimti sprendimus be įprastų renginių su tikromis kavos pertraukėlėmis tapo sunkiau

Svarbus lieka ir radijas. Mums įprasta naudotis telefonu, internetu, bet daugelyje šalių radijas lieka pagrindine informacijos priemone. Svarbi ir antžeminė televizija, palydovinis ryšys, kuriuo naudojamasi, kai nutrūksta mobilusis. Lietuvoje gyvename be didesnių stichinių nelaimių, tad to svarba nelabai suprantama.

Kritiniu atveju, anot T.Lamanausko, būtų galima kliautis net trumpųjų bangų ryšiu: „Mėgėjų radijas atrodo pažaidimas, hobis, bet daug atvejų gali būti tarp priemonių reaguojant į nelaimes. Jis gali per didelius atstumus perduoti žinutes – tam tikra prasme yra senovėje naudotų laužų atitikmuo.“

Pašnekovas pabrėžė, kad šioje srityje būtina diversifikacija: „Negalime visų kiaušinių sudėti į vieną krepšelį. Turiu keturias pranešimų programėles, naudoju skirtingus socialinius tinklus. Taip turi būti ir valstybės lygiu. Panašiai galvojame apie energetinę nepriklausomybę. Lietuva yra dėkingoje padėtyje – turi daug kaimynų, esame susijungę kabeliais, yra palydovinis ryšys.

Salose prasčiau. Jei esi, kaip Vanuatu, vidury vandenyno, labai brangu nutiesti kabelius. Palydovinis ryšys kažkiek užtikrina komunikaciją, bet jo kokybės parametrai skirtingi.“

Ir įvairūs incidentai, ir pandemija parodė, kad ne tik pavienėms valstybėms, bet ir tarptautiniu lygiu reikia strategijos, kaip užsitikrinti ryšį su išore, tuomet – kaip elgtis šalies viduje, sukurti kompleksą, kuris užtikrintų technologinį atsparumą.

„COVID parodė, kad atsparumas tampa realus dalykas. Pandemija nepaveikė tinklų, kaip elektromagnetinis laukas, bet paveikė apkrovimą.

Laimė, industrija labai greitai susitvarkė. Paaiškėjo, kad apie tai reikia galvoti. Skaitmeninis atsparumas (angl. digital resilience) darosi vis svarbesnis klausimas“, – kalbėjo T.Lamanauskas.

Postas – nauda Lietuvai

Kandidatą į ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojus siūlo Lietuva. Specialisto gyvenimo aprašyme šios pareigos atrodytų solidžiai. O kokia iš jų nauda šaliai?

„Tai yra labai pavojingas klausimas. Jei mane išrinks, pirmiausia turėsiu prisiekti neatstovauti nė vienai valstybei, o dirbti tarptautinei bendruomenei, – paaiškino T.Lamanauskas. – Tiesioginės naudos negali būti pagal pareigų apibrėžimą.

Bet reikia žiūrėti iš kitos pusės. Bus daugiau brandingo ir informacijos. Lietuva šioje industrijoje yra daug pasiekusi. Komunikacijos rinka išvystyta ir tai – ne šių dienų pasiekimas, o dešimtmečių. Pats rinkimo procesas ir išrinkimas leidžia tai pademonstruoti. Taip, išrenkamas žmogus, bet svarbi simbolika – kad valstybė nusipelniusi žaisti tame dideliame žaidime, turi ką pateikti pasauliui.“

ITU nuotr./Tomas Lamanauskas
ITU nuotr./Tomas Lamanauskas

Pavyzdžiui, Estija daugeliui žinoma kaip e.valstybė – ji viena pirmųjų ėmė siūlyti virtualią pilietybę, išbandė elektroninį balsavimą. Net jei užsieniečiams ir neaktualu, apie tai greičiausiai yra girdėję.

Lietuvos įvertinimas išrenkant jos atstovą į svarbias pareigas, ne tik konkretaus žmogaus, bet ir šalies pasiekimų pripažinimas esą būtų naudingas ne tik valstybei, bet ir, pavyzdžiui, verslams, ypač kurie veiklą vykdo svetur.

„Viena iš ITU funkcijų yra tarptautinis vystymas ir plėtra, – kalbėjo ekspertas. – Mes jau perėjome nuo naudos gavėjo iki davėjo pasauliui – ir žmogiškaisiais ištekliais. Tai yra Lietuvos kaip valstybės, kuri gali padėti ne tik sau, ne tik Europai, bet ir pasauliui, pozicionavimas.“

ITU yra techninė organizacija, kurioje sprendžiama daug svarbių klausimų, pavyzdžiui, radijo ryšio koordinavimas, naujų technologijų diegimas. Jau diegiamas 5G ryšis, kalbama ir apie 6G, palydovinį ryšį.

Mūsų šalis esą gali dalintis žiniomis šioje srityje, bet kartu aktyviai dalyvauti kuriant naujas technologijas. „Neseniai teko nustebti gerąja prasme – kad yra nemažai palydovinių technologijų įmonių, kurios dalyvauja toje ekosistemoje ir bando prisidėti prie technologijų kūrimo.

Lietuviai „Navionics“ kuria technologijas ir parduoda, kuria pridėtinę vertę, NRD įmonių grupė, „NRD Cyber Security“… Yra vilties, kad Lietuvos įvaizdis padės jiems būti pripažintiems ir žinomiems. Dabar jau rečiau, bet vis dar reikia paaiškinti, kur yra Lietuva. Valstybės vardo pripažinimas, žinojimas, kad ji yra aktyvi, padeda visiems.“

Gali pasiūlyti stiprių ekspertų

T.Lamanausko tikinimu, Lietuva turi itin gerų techninių specialistų. RRT gali pasiūlyti stiprią techninę ekspertizę, ypač radijo spektro srityje. Mūsų ekspertai žinomi ir už šalies ribų, dirba net, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje.

Be to, mūsų ekonominės ir skaitmeninės plėtros istorija yra įspūdinga – nuo Nepriklausomybės atkūrimo pasiekėme jau ganėtinai aukštą lygį. Šviesolaidinio, mobiliojo ryšio pajėgumus ir kainas pašnekovas įvertino kaip superinius.

„Turime unikalios patirties – per 30 metų iš esmės pakeitėme savo sistemą ir viską išvystėme labai greitai. Tuo esame unikalūs. Yra valstybių Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje, kurios to link ėjo ilgai ir stabiliai, kitos dar tebesivysto. Bet yra ir tokių, kurios greitai radikaliai pasikeitė.

Negalime visų kiaušinių sudėti į vieną krepšelį. Turiu keturias pranešimų programėles, naudoju skirtingus socialinius tinklus. Taip turi būti ir valstybės lygiu.

Galime būti geru tiltu tarp skirtingo išsivystymo lygio valstybių. Mes per vieno žmogaus gyvenimą pamatėme, ką reiškia būti ir besivystančia, ir išsivysčiusia valstybe. Tas ekonominio, socialinio fundamento supratimas yra labai svarbus, kai bandai dirbti globaliame pasaulyje, kur yra skirtingo išsivystymo valstybių.

Savo kampanijoje T.Lamanauskas taip pat akcentuoja, kad Lietuva, būdama nedidelė valstybė, pasižymi gebėjimu laviruoti tarp galingesnių jėgų, ieškoti kompromisų. Tokioje globalioje organizacijoje, kaip ITU, tai esą gali būti labai svarbu: „Bandyti atrasti bendrus vardiklius.

Ypač šiandien, kai pasaulis įsitempęs visose srityse, tarp valstybių yra daug nesutarimų, įtampos. Lietuvos laviravimas per šimtmečius, galėjimas ieškoti variantų tarp didelių valstybių yra vertingas savaime.“

Narių – daugiau nei tūkstantis

1865 metais įkurta ITU yra viena seniausių specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų, veikianti telekomunikacijų, informacinių ir ryšių technologijų srityje.

Ji ypač svarbi tuo, kad pasauliniu mastu nustato svarbaus riboto valstybių ištekliaus – radijo dažnių – paskirstymą ir naudojimą. Taip pat nustato telekomunikacijų standartus, teikia pagalbą valstybėms plėtojant telekomunikacijų sektorių.

ITU priklauso 193 valstybės ir daugiau nei 800 privataus sektoriaus bei akademinės bendruomenės organizacijų.

Visi penki aukščiausi agentūros pareigūnai – generalinis sekretorius, jo pavaduotojas ir radijo ryšio, standartizavimo bei tarptautinės plėtros ir vystymo biurų vadovai – yra renkami. Siekiama, kad išrinkti atstovai užtikrintų tolygaus geografinio atstovavimo principą.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Tomas Lamanauskas
Nuotr. iš asmeninio albumo/Tomas Lamanauskas

Lietuvos atstovas pretenduoja tapti generalinio sekretoriaus pavaduotoju 2023–2026 m. kadencijai. Rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti 2022-ųjų rudenį.

Pagrindiniai jo darbai būtų užtikrinti, kad organizacija veiktų efektyviai ir sklandų darbą su nariais, valdyti žmogiškuosius išteklius, taip pat – nustatyti strategiją. Paprastai tariant, generalinis sekretorius yra kalbėtojas, matoma figūra, vizijos formuotojas, o jo pavaduotojo pareiga – sėkmingas „variklio“ darbas.

Tokiose organizacijoje didžiumą darbo – priima sprendimus, pavyzdžiui, dėl dažnio skyrimo 6G ryšiui, – atlieka pačios narės. Sekretoriato darbas – užtikrinti platformą, kad tai vyktų sklandžiai.

Per pandemiją, sumažėjus „gyvų“ susitikimų, tai tapo ypač svarbu, mat teko keisti elgseną – technine prasme taip dirbti įmanoma, bet tai neprilygsta diskusijoms sėdint kartu.

„Kuo pakeisti kavos pertraukėlę? Jose daug darbo atliekama. Du delegatai išgertų kavos ir gal išspręstume tam tikrą klausimą“, – darbo naujomis sąlygomis sunkumus aiškino T.Lamanauskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:29
25:23
11:25

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min