Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 18d. 06:01

Po audringos S.Skvernelio kalbos Seime atsivėrė naujų greitųjų testų pirkimo paslapčių

Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga 15min tema
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga

Premjeras Saulius Skvernelis, antradienį Seime emocingai aiškindamasis dėl greitųjų testo pirkimo, kurį dabar tiria teisėsauga, prabilo, kad greitieji testai tuo metu buvo perkami, nes taip patarė ekspertai. Tačiau trečiadienį premjeras atsisakė įvardinti, kokie ekspertai ir kada tai rekomendavo. O ką atsimena Vyriausybę konsultavę medikai? Ar jie išties patarė pirkti greitųjų testų? Ir ar iš tiesų šie testai galėjo kainuoti brangiai dėl to, kad juos reikėjo pristatyti labai greitai? Ir kodėl Vyriausybė negirdėjo medikų įspėjimų, jog greitieji testai netinka koronaviruso infekcijai nustatyti?

„Ekspertų išvados leido priimti tokius sprendimus, kad reikia testuoti, testuoti, testuoti, ir kuo daugiau, o tų testų buvo ne tiek, kad nuo šimto per parą visų laboratorijų galėtume pereiti prie šešių tūkstančių“, – atsakinėdamas į opozicijos klausimus dėl greitųjų testų pirkimo, kalbėjo S.Skvernelis.

Trečiadienį 15min premjero paklausė, kokie ekspertai ir kada pateikė tokias rekomendacijas pirkti greituosius, o ne PGR testus, o gal per skubėjimą buvo prisipirkta ne tų testų?

„Aš nebenorėčiau kalbėti detalių. Ekspertai, kaip jūs sakote, tai irgi įvertino, prisipirkome to, ko tai dienai reikėjo. Jeigu tai reikėtų daryti dar kartą, mes darytume tą patį“, – teigė S.Skvernelis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Aš nebenorėčiau kalbėti detalių.

15min detales priminti paprašė ir premjero patarėjo Tomo Beržinsko. Jis į klausimą, kokių ekspertų kokias išvadas dėl greitųjų testų iš Seimo tribūnos minėjo S.Skvernelis, atsakė taip: „Visų pirma premjeras turėjo galvoje Pasaulio sveikatos organizaciją ir jos ekspertų išvadas bei pasiūlymus, kurie tuo metu ne kartą skambėjo ir viešojoje erdvėje. Testų poreikį bei būtinybę testuoti kuo daugiau ne kartą įvardino ir kompetentingi Lietuvos specialistai, jų pavardes, neabejoju, puikiai žinote.“

Todėl 15min paprašė atsiminimais pasidalinti pačių medikų ekspertų, pavasarį konsultavusių Vyriausybę.

Ekspertų darbo grupė Vyriausybėje suburta jau įsigijus testus

Tiesa, oficialiai premjeras Saulius Skvernelis darbo grupę pasiūlymams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo svarstyti ir teikti, kurios vadovu paskyrė dabar specialiuoju liudytoju greitųjų testų byloje tapusį premjero patarėją sveikatos apsaugos klausimais Joną Kairį, sukūrė tik kovo 26 dieną, praėjus savaitei po to, kai greitieji testai jau buvo nupirkti.

Pristatęs šią darbo grupę kovo 27 dieną premjeras viešai jos paprašė suformuluoti rekomendaciją dėl veiksmingo greitųjų testų naudojimo. Lietuva jau buvo įsigijusi pusę milijono testų, bet nežinojo, ką su jais daryti.

Galutinė išvada dėl greitųjų testų buvo pateikta gegužės pabaigoje. Ir ji parodė, kad ligos diagnostikai testai netinkami. Jais galima tik patvirtinti, kad asmuo virusu yra persirgęs.

Kai išgirdome, kad Vyriausybė planuoja pirkti greituosius testus, iškart sakėme, kad tai nėra tikslinga, gali suklaidinti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga panašią medikų ekspertų grupę sukūrė ir viešai pristatė kovo 3 dieną. Jai buvo pavesta teikti pasiūlymus dėl prevencijos, diagnostikos, gydymo ir epidemijos valdymo klausimų. Tačiau ji, kiek pavyko išsiaiškinti 15min, greitųjų testų pirkimo klausimu nedalijo jokių patarimų.

Šios grupės narys Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis tikino neatsimenantis, nei kas šiai grupei vadovavo, nei kad ji būtų svarsčiusi būtinybę pirkti greitųjų testų. Esą grupei buvo svarbiau sudėlioti ligoninių darbo algoritmus, o jam pačiam – užtikrinti karštosios koronaviruso linijos įkūrimą ir darbą.

„Negaliu komentuoti šių klausimų, nes tikrai neprisimenu šito. Dalyvavau gausybėje grupių ir buvo gausybė darbo tuo metu, patikėkite manimi. Mes turėjome tiek darbo, kad nežinojome nei į kurią pusę bėgti, nei kada pamiegoti“, – kalbėjo N.Mikelionis.

V.Kasiulevičius: bijota, kad PGR testų nebus

Taigi kas iš ekspertų Vyriausybei galėjo patarti pirkti greitųjų testų ir kada?

Testus Vyriausybė skubiai nutarė pirkti iškart po to, kai Lietuvoje paskelbė karantiną. Tądien į Vyriausybę pasitarti buvo pakviestas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Pasak jo, kalbos apie greitųjų testų pirkimą prasidėjo tada, kai LRT kovo 15 dieną paskelbė, jog PGR tyrimams reikalingų reagentų Lietuva turi labai mažai – apie 1,5 tūkst. – ir vargu ar jų greitai pavyks įsigyti.

„Tada buvo tokia nuostata, kad tų greitųjų testų galimybė yra tokia, kad jie galėtų papildyti diagnostiką, jei mes staiga neturėtume PGR testų. O ar turėsime PGR testų, buvo visiškai neaišku. Greitieji testai galėjo būti tokia dalinė išeitis diagnozuoti ligą šiek tiek vėliau, bet geriau visgi diagnozuoti nei nediagnozuoti“, – teigė V.Kasiulevičius.

Tada buvo tokia nuostata, kad tų greitųjų testų galimybė yra tokia, kad jie galėtų papildyti diagnostiką, jei mes staiga neturėtume PGR testų. O ar turėsime PGR testų, buvo visiškai neaišku.

Tiesa, jis tikino, kad realios situacijos medikai, su kuriais konsultavosi Vyriausybė, išvis nežinojo.

„Mes visai nepriėjome ir nežinojome, kiek ko Lietuva turi. Be to tyrimo, kurį paskelbė LRT, mes nieko daugiau nežinojome. Mums tokia informacija nebuvo viešinama turbūt dėl to, kad mes nekeltume panikos visuomenėje. Žinote, pasakys, kad atėjo Kasiulevičius ir viską išpliurpė. Tai mes buvo saugomi nuo tos informacijos. O nuomonė, kad tam tikromis aplinkybėmis tie greitieji testai gali būti naudingi, aš ir dabar manau, kad buvo teisinga. Bet kiek jų reikėjo pirkti, kaip pirkti, tai sprendimus jie priėmė. Gal buvo kokie mokslininkai, kurie konsultavo? Manau, kad tų konsultantų buvo“, – teigė V.Kasiulevičius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

Jis pripažino, kad pats palaikė tokią poziciją, kad geriau greitieji testai nei jokių, nors dauguma medikų esą Vyriausybei kategoriškai sakė, kad greitųjų testų išvis geriau nepirkti, nes teks išmesti.

Tokią poziciją pripažino palaikęs savanoriškai į Vyriausybę konsultavusių medikų grupę įsijungęs Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas. Pasak jo, pokalbiai apie testų pirkimą vyko kovo viduryje.

„Kai išgirdome, kad Vyriausybė planuoja pirkti greituosius testus, iškart sakėme, kad tai nėra tikslinga, gali suklaidinti“, – 15min teigė jis.

Asmeninio archyvo („Facebook“) nuotr./Tumas Beinortas
Asmeninio archyvo („Facebook“) nuotr./Tumas Beinortas

Kalbėdamas Seimo tribūnoje S.Skvernelis dar įvardijo, kad labai svarbios buvo su socialdemokratais Seimo nario mandato siekiančio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko „ekspertinės išvados“. Galbūt pirkti greituosius testus Vyriausybei patarė jis?

Ne, S.Čaplinskas sako niekada nebuvęs pakviestas į Vyriausybę ir savo nuomonę reiškęs tik viešai.

„Aš nebuvau kviestas į jokius ekspertų pasitarimus, išskyrus pradžioje truputį Vilniaus savivaldybėje. O Vyriausybėje jie apsiėjo su savo ekspertais, bet aš nuosekliai viešai reiškiau savo ekspertinę nuomonę, kaip virusologas, matydamas, kas dedasi“, – aiškino S.Čaplinskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Reagentai atvyko greičiau nei testai

Sutartis dėl greitųjų testų pirkimo buvo pasirašyta kovo 19 d., o dėl reagentų pirkimo – kovo 21 ir 23 dienomis.

Tiesa, reagentai Lietuvą pasiekė anksčiau nei greitieji testai ir koronaviruso diagnostiniai tyrimai buvo atliekami be pertraukų.

Pirmuosius 5 tūkst. reagentų Lietuva gavo kovo 22 dieną.

Premjero patarėjas Lukas Savickas atgabenta siunta džiaugėsi kaip asmeniniu nuopelnu.

„Taip jau būna, kad kai kurie darbai tampa labai asmeniški. Beveik visą savaitgalį praleidau gaudydamas Lietuvos reagentų ir kitų būtinų prekių užsakymus, išsibarsčiusius po skirtingus žemynus. Esu giliai sujaudintas aviacijos industrijoje dirbančių lietuvių atsidavimo, kurie, nepaisydami savo įsipareigojimų ir negailėdami laiko, žadino savo vadovus, peržiūrėjo tarptautinės logistikos grandines ir surado artimiausią tašką Europoje siuntos perdavimui mūsų kariškiams“, – feisbuke tada rašė jis.

Taip jau būna, kad kai kurie darbai tampa labai asmeniški. Beveik visą savaitgalį praleidau gaudydamas Lietuvos...

Posted by Lukas Savickas on 2020 m. kovo 22 d., sekmadienis

Ministerija: greitieji testai skirti koronaviruso infekcijai nustatyti

Pirmoji greitųjų testų siunta su 2 500 vienetų iš įsigytų pusės milijono testų Lietuvą pasiekė kovo 30 dieną – praėjus vienuolikai dienų po sutarties pasirašymo.

Ir praėjus savaitei po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija išplatino rekomendacijas, kad nerekomenduojama naudoti greitųjų testų susirgimui nustatyti.

Tačiau šių rekomendacijų Sveikatos apsaugos ministerija, regis, neišgirdo.

Vos gavus pirmą greitųjų testų siuntą, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga priėmė sprendimą, kad greitieji testai bus atliekami iš užsienio grįžtantiems asmenims.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„600 vienetų greitųjų testų šiandien iškeliavo į Klaipėdą, kur bus testuojami atvykstantieji keltais“, – kovo 30 dieną skelbta ministerijos pranešime spaudai.

Ministerijos pranešime buvo nurodyta, kad šie testai skirti koronaviruso infekcijai nustatyti: „Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) vakar pasiekė pirmoji greitųjų testų, skirtų koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti, siunta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greitasis COVID-19 testas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Greitasis COVID-19 testas

Tačiau iškart sujudo medikų bendruomenė. VU Gyvybės mokslų centro imunologijos profesorė Aurelija Žvirblienė įspėjo, kad šiais testais diagnozuoti COVID-19 negalima.

„Abiem atvejais reikėtų daryti molekulinį tyrimą. Todėl medikai infektologai teigia, jog greitieji testai yra tiesiog netaikytini ūmios ligos diagnostikai“, – tuomet kalbėdama su 15min pabrėžė mokslininkė.

Greitaisiais testais buvo patikrinti virš 360 į Klaipėdą atvykusių keleivių, o jau kitą rytą Sveikatos apsaugos ministerija nurodė grįžti prie senosios tvarkos.

Tuomet testai ilgai gulėjo sandėliuose, kol buvo nutarta su jais atlikti populiacijos tyrimą. Dabar testai naudojami ir tiriant, ar koronavirusu persirgo mokytojai, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, statutiniai pareigūnai.

Tyrimai – dėl abiejų pirkimų

Galiausiai abu Vyriausybės pirkimai sulaukė teisėsaugos dėmesio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kovo 19 d. sudarytos sutarties su UAB „Profarma“ dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, jog L.Savickas premjero S.Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.

Vienas testas, kurių iš viso įsigyta per 500 tūkst., SAM ir NVSPL atsiėjo maždaug 12 eurų, kai Krašto apsaugos ministerija (KAM) už tokius pat testus, pasak LRT, sumokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.

Dėl reagentų įsigijimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Prekyba poveikiu šiame tyrime įtariamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jis kaltę neigia.

Šiame tyrime kaip liudininkai apklausti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vicekancleris L.Savickas, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min