Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 2d. 13:11 , Atnaujinta: 2020 birželio 2d. 13:40

Po skandalingo sulaikymo politikai prisimena bandymus trukdyti apmokestinti bankus

Paskelbus apie sulaikytus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė jautęs didžiulį trukdymą priimti įstatymus dėl papildomo bankų apmokestinimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad tiek V.Sutkus, tiek M.Zalatorius buvo labai aktyvūs nuo pat tada, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime registravo projektą dėl bankų turto apmokestinimo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valius Ąžuolas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valius Ąžuolas

„Aš ir komitete labai mačiau, kokia buvo situacija. Buvo užsakomi ekspertiniai vertinimai, jie žlugdomi, konkursai skundžiami teismams. Pasijungdavo įvairios advokatų kontoros, kurios užginčydavo, ar 300 eurų kainuojantis ekspertinis vertinimas atliktas teisėtai, ar neteisėtai“, – žurnalistams sakė politikas.

„Tas trukdymas buvo labai didelis. Aš, jausdamas ir tam tikras grėsmes, kad galbūt iš Seimo nuteka tam tikra informacija, ėmiausi visų atsargumo priemonių, kad to nebūtų galima daryti“, – pridūrė jis.

V.Ąžuolas sakė, kad per procedūrinius vilkinimus verslo atstovams būtų pavykę sužlugdyti projektą, be to, visuomenė viešojoje erdvėje buvo bauginama, jog apmokestinus bankų turtą pabrangs jų paslaugos.

Jis tvirtino tada registravęs siūlymą vietoj bankų turto apmokestinti jų pelną 22 proc. tarifu.

Anot parlamentaro, nors bankai iki registravimo teigė, jog toks pasiūlymas būtų teisingesnis, galiausiai liko nepatenkinti ir juo.

„Tiek V.Sutkus, tiek kitos asociacijos darbo grupėse labai aršiai gynėsi, kad to mokesčio nereikia keisti, nes galbūt tai bus precedentas padidinti mokesčius ir kitoms verslo rūšims. Tada komiteto buvo apsispręsta, kad mokesčio dydis turi būti ne 22 proc., o 20 procentų“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Politikas teigė, kad teisėsaugai paskelbus apie tyrimą bandys viešai paskelbti darbo grupių, kur svarstyti šie mokesčiai, posėdžių protokolus:

„Bet iš to, ką matau, nenustebsiu, kad šie įrašai bus pradingę.“ Jis sakė, kad teisėsaugos įtarimai V.Sutkui ir M.Zalatoriui nenustebino.

„Toks aršus gynimas, aršus puolimas, aršus bandymas apginti – iš to galbūt ir išeina, kad galbūt ne veltui tai buvo daroma“, – kalbėjo V.Ąžuolas.

Bedė į opoziciją

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pirštu beda į opoziciją.

Anot jo, būtent per šiuos politikus bankai bandė išvengti papildomo apmokestinimo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Mes dabar su susidomėjimu pažiūrėjome, kaip viskas vyko. Aišku, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją, nes pasiūlymai dėl mokesčių buvo mūsų pačių“, – sakė R.Karbauskis.

„Atitinkamai galvojame, kad tas ryšys, kuris yra tarp Sutkaus, konservatorių, liberalų ir „MG Baltic“, jis čia matosi. Mes tikimės, kad bus pasakyta tiesa“, – pridūrė jis.

Atkreipus dėmesį, kad teisėsauga paskelbė, jog į nusikalstamą schemą nebuvo įtraukti Seimo nariai, R.Karbauskis teigė:

„Aš suprantu, kad galbūt jie turi omenyje tai, kad vis dėlto bankų pelno mokesčio įstatymą mes priėmėme. O jeigu buvo bandymų padaryti, kad nepriimtume, tai visi tie bandymai buvo padaryti iš opozicijos pusės.“

Paveikti nebandė

Parlamento BFK vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas sakė, kad neaišku, per ką įstatymų projektai buvo lobinti Seime.

„Nes įstatymai paprastai eina per Seimą. Galų gale pagrindinis lobizmas yra per Seimą. Nes jeigu tu sukursi įstatymą kur nors už Seimo ribų kokioje advokatų kontoroje, tai tu gali turėti tą įstatymą, bet nereiškia, kad jis bus priimtas ir pagal jį bus daroma tvarka“, – aiškino jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

Minimi įstatymų projektai, dėl kurių, kaip įtariama, galėjo daryti poveikį V.Sutkus, pasak K.Glavecko, svarstomi Seimo BFK. Tačiau šio komiteto vicepirmininkas patikino, kad prie jo niekas nebandė prieiti.

„O su kitais, žinai, aš negyvenu kartu. Bet aš nenorėčiau dar kol kas, kol nėra tikrų įrodymų, kalbėti apie tai, kad galėjo būti atliktas toks veiksmas“, – 15min sakė jis.

Nors hipotetiškai esą niekas negalėtų paneigti, kad buvo bandoma paveikti Seimo narius, K.Glavecko teigimu, ar tas buvo, ne „mūsų aiškinimosi dalykas“.

„Iš tikro ta lenkų iniciatyva, kad reikia apmokestinti taip pat, kaip Lenkijoje arba kur nors įvesti bankų mokestį, galėjo sulaukti pasipriešinimo. Už tai, kad tiek akcininkai bankų, tiek ir atitinkami žmonės, kurie atstovauja jiems lobistinėse kompanijose, iš tikro nesuinteresuoti atiduoti dalies pelno mokesčiams. Tai tas yra visiškai akivaizdu ir interesą galima įžvelgti. Kiek procedūros buvo pažeistos ir kiek tas buvo perkelta į įstatymą, ir kiek tas turėjo turėjo įtakos atšaukimui įstatymo, nepateikimui, nebalsavimui, čia jau analitinis darbas ir, aš manau, kad tos struktūros, kurios tais dalykai užsiima, išsiaiškins“, – komentavo parlamentaras.

K.Glaveckas sakė, kad M.Zalatorius buvo aktyvus Seime svarstant minėtų įstatymų projektus, tačiau tai natūralu, nes jis atstovauja suinteresuotai asociacijai. Į bankų interesų gynimą, Seimo BFK vicepirmininko teigimu, negalima žiūrėti kaip į negatyvų veiksmą.

Kaip pasakojo K.Glaveckas, V.Sutkus Seime pasirodydavo rečiau. Jis daugiau ateidavo ne dėl bankų, o dėl bendrovių, „bendresnių dalykų“.

„Bet jis nebuvo toks dažnas svečias, nebuvo tiek dažnai. Jeigu anas buvo, tarkim, dešimt kartų, tai tas buvo kokius 7–8, šešis ar penkis kartus – perpus mažiau. Taip man susidarė įspūdis. Tą lengvai galima patikrinti per protokolus“, – dėstė politikas.

Svarstant 2020 metų valstybės biudžeto projektą, anot K.Glavecko, tiek daug žmonių buvo aktyvūs, kad išskirti, pavyzdžiui, M.Zalatoriaus negalima.

Diskusijų esą buvo, bet parlamentaras teigė negalintis pasakyti, kad Lietuvos bankų asociacijos prezidentas kažką protegavo ar prašė kaip nors paveikti.

Kartu K.Glaveckas tikino negalintis pasakyti nieko blogo apie M.Zalatorių. Jis, kaip minėjo politikas, yra išprusęs, Vakaruose mokytas ir dirbęs žmogus, kokių Lietuvoje labai reikia.

V.Sutkus, jo nuomone, yra „lietuviško būdo žmogus“, pakankamai iniciatyvus, turintis gebėjimų atstovauti interesų grupei.

Sulaukia pastabų

Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas sakė nežinantis, kuo tiksliai kaltinami M.Zalatorius ir V.Sutkus.

„Nes labai platus aprašymas visų poveikio darymų, kyšininkavimo ir taip toliau. Ar jie konkrečiai tuo kaltinami? Ten rašoma, kad tiriant šituos dalykus. Gal kažkas kitas kyšininkavo?“ – svarstė politikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Pasak E.Gentvilo, Seimo nariai bendradarbiauja su verslo struktūromis – tiek su Lietuvos bankų asociacija, tiek su Lietuvos verslo konfederacija, Pramonininkų konfederacija.

„Tai mūsų privalomasis darbas. Pavyzdžiui, Ekonomikos komitete, kai svarstome įstatymų projektus, yra Seimo Teisės departamento pastabos, verslo asociacijų pastabos. Tai yra privalomai įstatymų leidybos dalis gauti, suderinti su verslo struktūromis, tokiomis, kaip Verslo konfederacija ar Lietuvos bankų asociacija. Tai, aišku, daugeliu atvejų Ekonomikos komitetas gaudavo pastabų dėl vieno ar kito projekto. Tarkime, prisimenu, Lietuvos bankų asociacijos siūlymų daug buvo kai buvo svarstomas projektas apmokestinti Lietuvos bankus“, – prisiminė jis.

Tačiau tai, E.Gentvilo teigimu, jokia korupcija, visiškai skaidrus, legalus procesas.

Jis akcentavo, kad verslo struktūros privalo teikti pasiūlymus įstatymų projektams. Seimas turi kreiptis į asociacijas dėl to, gautus siūlymus analizuoti.

„Jeigu turima omenyje tokie dalykai, tai čia visiškai skaidrus ir įstatymiškai reglamentuotas Seimo bendradarbiavimas su verslo struktūromis“, – tikino Seimo Ekonomikos komiteto narys.

„Aš jokio neteisėto poveikio niekada nemačiau. Nebent dabar STT ar prokuratūra pradeda traktuoti, kad verslo struktūros, teikdamos savo siūlymus arba nuomones, daro nusikalstamą poveikį. Atleiskite, tai Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyta, kad privalo Seimas išklausyti verslo struktūras. Ar būta kokių konkrečių dalykų su kitais Seimo nariais, aš tikrai negaliu pasakyti. Bet aš nemanau, kad verslo struktūrų, tokių rimtų asocijuotų struktūrų, vadovai leistųsi į kyšininkavimo dalykus ar panašiai. Bet čia mano tikėjimas“, – pridūrė E.Gentvilas.

Konservatorius, Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys sakė, kad V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus sulaikymai jį šokiravo.

„Ko norėtųsi? Kadangi artėja rinkimai, kuo daugiau skaidrumo ir kuo daugiau viešumo, kiek įmanoma tyrimo ribose, kad nebūtų jokių interpretacijų“, – teigė parlamentaras.

Kas įvyko?

Teisėsauga antradienį paskelbė, kad gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas, kaip stambaus masto kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, turto iššvaistymas ar dokumentų klastojimas, buvo sulaikyti M.Zalatorius ir V.Sutkus.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai.

Anot teisėsaugos, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V.Sutkus galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:57
01:32
15:28

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min