Lietuvos pašto (LP) generalinis direktorius E.Vaidelys posto atsisakė prieš kelias savaites – spalio 12–ąją. Šalių susitarimu su LP akcijų valdytoja Susisiekimo ministerija (SM) iš pareigų pasitraukęs vadovas išėjo ne tuščiomis rankomis – jam išmokėta trijų mėnesių atlyginimų dydžio kompensacija ir pinigai už 34 dienas nepanaudotų atostogų. SM atstovai tikina negalį įvardyti tikslios sumos, kuri atiteko E.Vaideliui, tačiau žinant, kad antrąjį šių metų ketvirtį jo atlyginimas siekė 9108 litus, galima manyti, jog kompensacija turėjo viršyti 30 tūkst. litų.
SM vadovybės, kuri ne vieną mėnesį viešai rodė nepasitenkinimą E.Vaidelio darbu ir prastais LP veiklos rezultatais, dosnios rankos nesustabdė net STT jam pareikšti įtarimai. STT rugsėjo pradžioje pateikė įtarimus, o vėliau kuriam laikui sulaikė ir LP generalinio direktoriaus pavaduotoją, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką Algirdą Balčiūną. Jis įtariamas kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu vykdant viešuosius pirkimus.
Netrukus įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo buvo pareikšti ir E.Vaideliui. Iš viso Lietuvos pašto viešojo pirkimo byloje įtarimai pateikti 12 žmonių.
„Įtarimų pareiškimas – ne pagrindas nesilaikyti įstatymų. Kol nenuteistas, nė vienas asmuo nėra kaltas. Džiaugiuosi, kad mes susitarėme ir draugiškai atsisveikinome. Tai vienas iš itin svarbių dalykų, nes mums labai rūpi įmonės ateitis“, – valstybės dosnumą įtariamam LP vadovui aiškino susisiekimo viceministras, LP valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas. Jis tik užmiršo priminti, kad kompensacijos dydis priklauso nuo abiejų šalių susitarimo, taigi ir nuo LP valdybos bei ministerijos pozicijos.
Negana to, SM neketina atsisakyti dosniai palydėto įtariamojo paslaugų. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio aplinkoje teigiama, esą E.Vaideliui numatytas postas antrinėje LP įmonėje, kuri jau nuo ateinančių metų gali pradėti teikti licencijuotas finansines paslaugas, tarp jų – ir greituosius kreditus.
Ši dar 2007 metais įsteigta antrinė LP bendrovė „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“ šiuo metu veiklos iš esmės nevykdo. Procesas turėtų pajudėti pasibaigus liepos mėnesį paskelbtam konkursui strateginiam investuotojui atrinkti. Jam atitektų 49 proc. „Lietuvos pašto finansinių paslaugų“ akcijų, tačiau kontrolė išliktų valstybės rankose.
Liepos mėnesį rengto konkurso tarptautiniam investuotojui atrinkti nugalėtojas dar nepaskelbtas. Kaip LŽ tvirtino R.Vaštakas, šiuo metu deramasi su vienu potencialiu investuotoju (beje, ir vieninteliu konkurso dalyviu – aut.) – Ūkio banku.
Susisiekimo viceministras ginasi kalbų, kad finansinių operacijų LP gali imtis gražiu abipusiu susitarimu iš įmonės atleistas E.Vaidelys. „Pirmiausia, šiandien net derybos su konkurso pirmosios vietos laimėtoju nėra normaliai prasidėjusios. Jei derybos baigsis niekuo, kaip tada galime kalbėti apie tolesnę kompanijos veiklą? Šiandien net minties nėra šnekėti apie įmonės plėtimąsi ar etatų skaičių“, – tvirtino jis.
Šiek tiek atviresnė LP Finansinių paslaugų skyriaus vadovė Romualda Griciukienė, vadovaujanti ir „Lietuvos pašto finansinėms paslaugoms“.
Pasak jos, šiuo metu bendrovė faktiškai nevykdo savo veiklos – realiai ją pradės ateinančiais metais, kai baigsis konkursas strateginiam investuotojui parinkti. „Dabar vadovauju bendrovei, nes mano vadovaujamo skyriaus paslaugos pereis jai. Manęs paprašė padirbėti laikinai, paskui jau bus tikras direktorius“, – tikino moteris.
Pasiteiravus, ar šios pareigos galėtų būti patikėtos E.Vaideliui, dabartinė „Lietuvos pašto finansinių paslaugų“ vadovė tikino apie tai su juo nekalbėjusi. „Bet vadovybėje galbūt žinoma, kas eis šias pareigas“, – atsargiai užsiminė ji.
