Praėjusį penktadienį Lietuvoje nusileidęs J.Szymczykas tikrai turėjo ką aptarti su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu. Penkių minučių pasisveikinimas oro uoste išsirutuliojo į pusantros valandos trukusį pokalbį, o ir penktadienį, laiku atvykus sutartam interviu į Policijos departamentą, teko luktelėti maždaug pusvalandį, kol J.Szymczykas ir L.Pernavas baigs pašnekesį.
„Mus vienija bendras policijos veiklos ir policijos funkcijų suvokimas, kokia turėtų būti policija demokratinėje visuomenėje. Suvokiame, kad policija turi ginti ir saugoti mūsų valstybių gyventojus, piliečius“, – akcentavo Lenkijos policijos vadovas.
Kaimyninėje valstybėje dirba 10 kartų daugiau pareigūnų nei Lietuvoje, tačiau abi
-
Lenkijos policija: pusmetis be greičio matuoklių, bet aukų keliuose sumažėjo
-
Atskleista tarptautinė sukčiavimo schema pakuočių tvarkymo srityje: atlikta 40 kratų, 8 sulaikytieji
-
Policijos metai: pareigūnai palieka sistemą, bet jų skaičius gatvėse išaugo dvigubai
-
Kol policijos vadovai džiaugiasi sėkminga reforma, profsąjunga prabilo apie klastojamą statistiką
šalys reformuoja policiją, o reformos tikslas – daugiau pareigūnų gatvėse ir arčiau žmonių.
Beje, abiejose šalyse tarnybą pradėję pareigūnai uždirba panašiai – apie 700 eurų ir abi šalys kalba apie atlyginimų kėlimą.
„Pareigūnai jau šiemet gaus 50 eurų daugiau, o kitais metais numatyta pridėti dar 100 eurų“, – paminėjo J.Szymczykas. Tuo tarpu Lietuvoje vykdoma „Programa 1000“, jos tikslas – policijos pareigūnai „į rankas“ iki 2019 m. gaus 1000 eurų.
Kalbėdamas apie Lenkiją kamuojančius sunkumus, pašnekovas užsimena apie dvi itin aktualias problemas, pirmoji – telefoniniai sukčiai. Nors Lietuvoje šie nusikaltėliai negali skųstis nei sėkme, nei išradingumo trūkumu, iki Lenkijos jiems dar yra kur pasitempti.
Prieš mažiau nei mėnesį policija išardė „Kinų gaują“, veikusią Lenkijoje ir Kinijoje. Prabangiuose nuomotuose namuose buvo įsteigti skambučių centrai, kur sukčiai viliojo pinigus iš kinų. Per operaciją buvo sulaikyti 48 Taivano piliečiai ir du lenkai. Įtariama, kad viena iš organizatorių – iš Liublino kilusi Izabela M., šokėja ir „Playboy“ modelis. Manoma, kad jie galėjo išvilioti bent 1,8 mln. Eur.
„Gerą efektą davė bendradarbiavimas su bažnyčia. Daugelis vyresnių žmonių tikintys, jei pasiseka sutarti su kunigu, kad jis mišių metu paminėtų tuos atvejus, tai duoda neblogų rezultatų“, – apie netradicinius kovos su šia problema būdus užsiminė Lenkijos policijos vadovas.
Dar vienas bendras galvos skausmas – žūtys ir nelaimės keliuose. Atrodo, kad lenkai pastarąją problemą sprendžia kur kas radikaliau nei Lietuva: kol čia nedrausmingiems pėstiesiems ir vairuotojams kaip priminimas dalinamos žvakutės, lenkai juokus jau senai baigė.
„Darėme akciją, kur pažeidėjai turėjo atsigulti į palaikams skirtą maišą. Jis turi būti kiekviename automobilyje, tam atvejui, jei autoavarijoje mirtų žmogus. Pažeidėjai turėjo atsigulti į tą maišą ir užsisegti“, – prisiminė generalinis komisaras vieną kontroversišką policijos surengtą akciją.
Tiesa, nors tikslai ir panašūs, kai kurie sprendimai šalyse skiriasi, pavyzdžiui, kol Lietuva naikina nedidelius policijos komisariatus ir centralizuoja sistemą, lenkai jau eina priešingu keliu.
J.Szymczykas kelis kartus akcentavo, kad kiekvienos šalies specifika kitokia, todėl vieno teisingo kelio nėra, tačiau Lenkijoje irgi buvo bandyta sumažinti nuovadų skaičių, bet šis sprendimas nepasiteisino.
„Tai sulaukė labai griežto atsako iš visuomenės ir neigiamo požiūrio. Atsižvelgiant į tai, kartu su valstybės skirtomis lėšomis, nuspręsta atstatyti mažus policijos padalinius regionuose“, – minėjo J.Szymczykas.
– Susitikote su generaliniu komisaru Linu Pernavu, gal galite papasakoti, kokias temas aptarėte ir koks jūsų vizito tikslas? – 15min paklausė Lenkijos policijos generalinio komisaro J.Szymczyko.
– Norėčiau pabrėžti sėkmingą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos policijos. Visų pirma, lokaliame lygmenyje, kur bendradarbiauja pasienio regione esančios abiejų šalių policijos įstaigos. Kasdien vykdomi bendri veiksmai, bendros pratybos.
Akivaizdu, kad Šengeno erdvėje, erdvėje be sienų nusikalstamumas keliauja laisvai ir policijos bendradarbiavimas neturėtų turėti sienų.
Turime bendradarbiauti kasdien tiek su kaimyninių valstybių policija, tiek visoje Europos Sąjungoje. Yra tam tikros struktūros, leidžiančios suvienyti jėgas – Europolas, Interpolas, bet tiesioginis betarpiškas bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis yra labai svarbus.
Lokalus bendradarbiavimas persikelia į aukščiausią lygį, centrinių institucijų bendras pozicijas ir bendrus veiksmus atstovaujant mūsų šalims Europos Sąjungoje.
Be to, labai vertiname Lietuvos policijos profesionalumą, inovatyvumą.
Mus vienija bendras policijos veiklos ir policijos funkcijų suvokimas, kokia turėtų būti policija demokratinėje visuomenėje. Suvokiame, kad policija turi ginti ir saugoti mūsų valstybių gyventojus, piliečius.
Turime girdėti visuomenę ir atitikti visuomenės lūkesčius, turime būti kuo arčiau žmonių. Tuo keliu eina tiek Lietuvos, tiek Lenkijos policija. Einame tuo keliu, kad policijos pareigūnai iš biurų išeina į gatves. Siekiame, kad jie būtų šalia žmogaus, reaguotų į jo poreikius ir tuo pačiu kalbėtų su juo, išsiaiškintų, ko jam reikia.
Manau, kad net ir geriausiai parengti pareigūnai su geriausia įranga tikrai neatitiks visuomenės lūkesčių ir jiems skirto vaidmens, jei nebus arti visuomenės ir negirdės, kokį vaidmenį ir uždavinius ji kelia.
– Tai, ką jūs kalbate, labai panašu į nesenai įgyvendintos Lietuvos policijos reformos tikslus. Kiek žinau, panaši reforma buvo vykdoma ir Lenkijoje, gal galite papasakoti, kaip ji pavyko, kokie buvo esminiai reformos siekiai?
– Būtent apie tai ir kalbame su generaliniu komisaru nuo vakar dienos. Turėjome keletui minučių susitikti oro uoste, bet jau ten praleidome pusantros valandos kalbėdami apie mums aktualius klausimus.
Lenkijos policija taip pat modernizuojasi, mūsų vyriausybė skyrė tam lėšų. Vykdoma didelė modernizavimo programa, keliamos policijos pareigūnų algos, modernizuojami pastatai, įranga.
– Kiek uždirba Lenkijos policijos pareigūnai?
– Tik pradedantis savo tarnybą pareigūnas gauna apie 700 eurų. Mūsų modernizavimo programa lems dar didesnį atlyginimo kilimą. Pareigūnai jau šiemet gaus 50 eurų daugiau, o kitais metais numatyta pridėti dar 100 eurų.
– O ar nėra Lenkijoje pareigūnų trūkumo? Ką darote siekdami pritraukti žmones į policijos sistemą?
– Šiandien susiduriame su nedidele problema. Turime iki 5 kandidatų į 1 vietą, bet tikrai ne visi kandidatai atitinka aukštus reikalavimus, išlaiko testus, taikomus pareigūnams, ir ne visi gali būti atrinkti į tarnybą policijoje.
Patiriame ir tam tikrų sunkumų. Tai galime sieti ir su situacija darbo rinkoje, darbo vietų vis daugėja, auga darbuotojų paklausa.
Šį klausimą būtų galima pakankamai nesudėtingai išspręsti, jei sumažintume reikalavimus naujiems pareigūnams, bet to nenorime daryti. Norime, kad mūsų institucija būtų profesionali, tai atitinka ir visuomenės lūkesčius.
– Kiek laiko trunka pirmosios grandies policijos pareigūnų mokymai?
– Po atrankos visi kandidatai eina į policijos mokyklą ir po pusės metų gali pradėti dirbti.
– Tai atrodo gana trumpas laiko tarpas, ar po to yra koks nors praktikos laikotarpis? Lietuvoje policijos pareigūnų mokymai trunka 9 mėnesius ir tai sulaukiama kritikos, kad policininkai į tarnybą ateina nepakankamai pasiruošę.
– Nuolat vertiname mokymų kokybę ir trukmę, keičiame mokymų turinį taip, kad jis būtų kuo patrauklesnis ir kuo geriau atitiktų visus keliamus reikalavimus ir poreikius. Dabar vertiname, ar nereikėtų ištęsti pirminio policijos pareigūnų parengimo kurso.
Lenkijos policija yra pakankamai didelė organizacija, tai yra apie 106 tūkst. pareigūnų, yra penkios policijos mokyklos, kur yra apie 7 tūkst. vietų, o kasmet priimame 5 tūkst. naujų pareigūnų, todėl siekiant optimaliai suorganizuoti tiek mokymo, tiek kvalifikacijos kėlimo procesą esamiems pareigūnams reikia spręsti visus klausimus lygiagrečiai, tai ir sąlygoja tokią mokymų trukmę.
– Kokios pastarųjų penkių metų nusikalstamumo tendencijos ir kiek nusikaltimų yra ištiriama?
– Nusikalstamumas mažėja ir tai labai džiugina. Lyginant su 2010 m. registruotų nusikaltimų sumažėjo perpus ir tai džiugina.
Tas atsispindi ir visuomenės apklausose, piliečiai jaučiasi saugūs. 85 proc. jaučiasi saugūs Lenkijoje, o 90 proc. jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje. Tai labai džiuginantys procesai.
Nusikalstamumo mažėjimas, puikiai suprantame, nėra vien policijos pasiekimas. Bet nusikaltimų ištyrimas yra vienas iš svarbesnių policijos indėlių ir jis siekia 70 proc.
Nusikalstamumo struktūra nuolat keičiasi, nėra taip, kad nukrito registruojamų nusikaltimų skaičius ir yra džiugiu, nieko nereikia daryti.
Nusikaltėliai pakeičia savo veiklos sritis, todėl policijos prioritetai dabar yra ekonominiai nusikaltimai ir nusikaltimai interneto erdvėje.
Todėl tai atsispindi ir mūsų struktūroje, pernai įsteigėme struktūrinius padalinius, kovojančius su nusikaltimais interneto erdvėje, šiemet kursime atskirus padalinius kovojančius su ekonominiais nusikaltimais.
– Kokie nusikaltimai interneto erdvėje kelia didžiausią galvos skausmą?
– Matyt, šiandien būtų sunku atskirti, kurie nusikaltimai galėtų nevykti interneto erdvėje, nes ten persikelia visas mūsų gyvenimas.
Visos nusikaltimų rūšys ten taip pat yra vykdomos, nuo prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis iki finansinių nusikaltimų, duomenų vagysčių. Sunku pasakyti, kas interneto erdvėje negalėtų pasireikšti.
Vienas rimto nusikaltimo pavyzdžių – iš vienos telekomunikacijų bendrovės buvo pavogti asmens duomenys ir juos buvo bandoma parduoti kitai įmonei už 2 mln. eurų.
Dar vienas pavyzdys, kai sukčiavimo būdu išviliojami pinigai per skambučius. Lenkijoje šis nusikaltimas pakankamai paplitęs. Žinome, kad buvo net įkurtas visas skambučių aptarnavimo centras Lenkijoje, ten įdarbinti Taivano piliečiai, jie skambino į Kiniją ir viliojo pinigus iš kinų.
– Kaip kovojate su telefoniniais sukčiais?
– Visų pirma, tai visuomenės švietimas, spaudos pagalba, apylinkės inspektorių pagalba, susitikimai su visuomene.
Žinoma, kad nuo šio nusikaltimo daugiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės. Gerą efektą davė bendradarbiavimas su bažnyčia. Daugelis vyresnių žmonių tikintys, jei pasiseka sutarti su kunigu, kad jis mišių metu paminėtų tuos atvejus, tai duoda neblogų rezultatų.
Dar vienas rezultatų davęs būdas – apmokyti bankų darbuotojai. Pastebėję, kad vyresnio amžiaus žmonės išgrynina didesnes pinigų sumas, jie klausinėdavo, kokiam tikslui ruošiamasi panaudoti tuos pinigus ir iškart informuodavo policiją. Taip buvo išaiškinta daug atvejų.
– Minėjote, kad 90 proc. visuomenės jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietoje. Lietuvoje gyventojų saugumo jausmas vos viršija 60 proc. Kaip pasiekėte tokį rezultatą?
– Mes labai panašiai, kaip ir Lietuvos policija, stengiamės būti kuo arčiau žmogaus. Tiek reaguojantys pareigūnai, tiek patruliai, tiek apylinkės inspektoriai bendrauja su žmonėmis, aiškinasi jų problemas ir padeda jas išspręsti.
Sukurtas interaktyvus visos šalies žemėlapis, kur kiekvienas gyventojas gali pažymėti bet kokį įvykį susijusį su nusikaltimais, neigiamais reiškiniais.
Pasinaudodami visuomenės informavimo priemonėmis informuojame apie šį žemėlapį ir skatiname visuomenę pranešti apie visus nusikalstamus procesus ir neigiamus reiškinius. Taip policija susirenka dar daugiau informacijos iš visuomenės.
Antra – platus apylinkės inspektorių tinklas. Nėra nei vienos pasaulio policijos organizacijos, kur būtų pranešama apie visus nusikaltimus. Nėra tokios visuomenės. Yra tam tikras skaičius atvejų, kai žmonės nepraneša apie nusikaltimus dėl įvairių priežasčių. Bet mūsų policijos tikslas, kad būtų pranešama apie visus, net ir smulkesnius nusikaltimus, nes nepranešimu iš esmės kenkiama saugumui ir apskritai atimama bet kokia galimybė atrasti nusikaltėlį.
Trečia – šioje vietoje, skirtingai nei Lietuvos policija, plečiame nedidelių policijos nuovadų tinklą regionuose. Mūsų tikslas, mūsų vizija yra, kad pareigūnas būtų kuo arčiau žmogaus.
Vienas iš veiksnių, kodėl saugumo jausmas toks didelis – mūsų šalies gyventojai mato situaciją kitose Vakarų Europos valstybėse, kur susiburia daug migrantų, kur susikuria atskiri migrantų rajonai, kur policijos pajėgos bijo įžengti.
– Įdomu, kad skirtingai nei Lietuva, jūs plečiate policijos komisariatų tinklą. Kokius įžvelgiate kiekvieno kelio pliusus ir minusus?
– Negalime dėti lygybės ženklo tarp Lietuvos ir Lenkijos policijos. Mes funkcionuojame skirtingomis sąlygomis, vyksta skirtingi procesai. Negalime sakyti, kad jei vienoje valstybėje yra plečiamas tinklas, tai yra gerai, o kitur, kur yra centralizacija – tai blogai. Kiekviena valstybė funkcionuoja išskirtinėmis sąlygomis ir pagal tai priimami sprendimai.
Nuo 2008 iki 2015 metų Lenkijoje taip pat buvo naikinamos mažos nuovados, kur dirbo po kelis policijos pareigūnus. Tačiau tai sulaukė labai griežto atsako iš visuomenės ir neigiamo požiūrio. Atsižvelgiant į tai, kartu su valstybės skirtomis lėšomis, nuspręsta atstatyti mažus policijos padalinius regionuose.
Aišku, tuo metu, kai buvo naikinami padaliniai, jie buvo apgailėtinos būklės, o dabar, kadangi programai gavome atitinkamą finansavimą iš vyriausybės, grąžiname piliečiams nuovadas – atstatytas, atnaujintas, kur tiek pareigūnai, tiek piliečiai jausis garbingai.
Dažnai dalyvauju atstatytų policijos nuovadų atidarymuose. Tai labai mažos nuovados, ten dirba 5-7 pareigūnai, bet per atidarymus susirenka minios žmonių. Iš to sprendžiu, kad jų atsiradimas ar atstatymas yra teigiamai priimamas visuomenės.
Pats puikiai suprantu, kad pastatas saugumo nesuteikia, jį suteikia pareigūnai. Tikrai ne visada pastate yra pareigūnų, nes jie išvykę į iškvietimus, vykdo užduotis, todėl jie nebūtinai fiziškai ten yra, bet nuovados atsiradimas suteikia saugumo jausmą piliečiams.
Anksčiau klausėte apie tai, iš kur toks aukštas pasitikėjimo ir saugumo jausmo rodiklis. Vyresniems žmonėms, ypač gyvenantiems regionuose, yra paprasčiau ir patikimiau kreiptis į pareigūną, kurį jie pažįsta, ir pranešti jam apie nusikaltimą, nei kreiptis į visiškai nepažįstamą žmogų iš rajono centro.
Gyventojai, šalia turėdami nuovadą, tikrai drąsiau kreipiasi, daugiau praneša apie nusikaltimus. Matyt, iš čia ir kyla aukštas pasitikėjimo lygis.
Prisiminkime, kad prieš 28-erius metus Lenkijoje nebuvo policijos, buvo milicija – represinė organizacija, kurios visuomenė bijojo. O per ketvirtį amžiaus visiškai pakeitėme šią situaciją.
Taip pat dėl vietų, kur atsiranda nuovados, nėra taip, kad ministras ar generalinis komisaras tai sprendžia. 2016 m. buvo įvykdyta apie 12 tūkst. susitikimų su gyventojais, buvo klausiama, kur jie nori nuovadų. Kur buvo poreikis, ten jos ir atsirado.
Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad negalima lyginti Lietuvoje ir Lenkijoje vykstančių procesų, nes tai lemia toje valstybėje esančios sąlygos.
Tiek mano, tiek L.Pernavo tikslai yra tie patys, siekiame to paties – saugumo mūsų valstybėse, bet keliai tai pasiekti yra skirtingi.
Galime tai palyginti su tuo, kad pasiekti Himalajų viršūnę yra skirtingi keliai.
– Pakalbėkime apie avaringumą. Kokios priemonės suveikė Lenkijoje mažinant nelaimių ir žūčių keliuose skaičių?
– Tai neabejotinai yra Lenkijos policijos prioritetas. Apie tai galėčiau kalbėti ilgai, bet situacija keliuose kelia didžiulį susirūpinimą ir yra pagrindinis policijos veiklos prioritetas, kadangi turime daug žūčių keliuose.
Padėtis gerėja, nes prieš 6 metus turėjome virš 5 tūkst. žuvusių kelyje per metus, o pernai šis skaičius nesiekė 3 tūkst. Bet tai vis tiek yra didelė problema ir didelė bėda.
3 tūkst. žmonių – vidutinio dydžio miestelis kasmet dingsta nuo žemės paviršiaus.
Lenkijoje pagrindinė institucija, atsakinga už tai, kad keliuose žūtų kuo mažiau žmonių, yra policija. Bet mano nuomone, daugiau institucijų turėtų įsitraukti į šį procesą ir tai neturėtų būti tik policijos atsakomybė.
Pagrindiniai elementai – kelių kokybės gerinimas. Didžiausia bėda – greitis ir labai mažos baudos. Atsakomybės griežtinimas, matyt, būtų teisingas kelias, nes baudos Lenkijoje yra vienos mažiausios Europoje ir tikrai neverčia susimąstyti spaudžiant greičio pedalą.
Be abejo, švietimas, edukacija. Tai turi turėti deramą vaidmenį. Lenkijos policija, laikydama tai savo prioritetu, imasi daugelio priemonių.
10 proc. visų pareigūnų skirta eismo saugumo užtikrinimui. Taip pat vykdoma edukacija – nuo darželinukų iki senjorų, įvairios akcijos, informavimas.
Pareigūnų aprūpinami šiuolaikiškomis ir tinkamomis priemonėmis. Perkami nauji ir atitinkantys policijos poreikius automobiliai, dabar nusipirkome apie 500 BMW. Naujausi lazeriniai greičio matuokliai. Visos įmanomos ir reikalingiausios priemonės.
– Lietuvoje šiuo metu nedrausmingiems pėstiesiems ir vairuotojams dalinamos žvakutės. Kokių jūs panašių netradicinių ir sėkmingų akcijų esate įgyvendinę?
– Dažnai akcijos būna kontroversiškos, įvairiai priimamos visuomenėje. Dažnai įtraukiame į akcijas skautus, matuojant greitį jie dalyvauja kartu ir, jei vairuotojas drausmingas, jam įteikia obuolį, o nedrausmingiems – citriną.
Taip pat darėme akciją, kur pažeidėjai turėjo atsigulti į palaikams skirtą maišą. Jis turi būti kiekviename automobilyje, tam atvejui, jei autoavarijoje mirtų žmogus. Vairuotojai turėjo atsigulti į tą maišą ir užsisegti.
– Dėkoju už pokalbį.
