Jau kelerius metus policija guodžiasi, kad kiekvieno mėnesio vidurys – laikas, kai mokamos socialinės pašalpos, jai – kruvinas metas, kai tenka kone triskart dažniau vykti raminti vienam kitam į atlapus kibusių porų, necenzūriniais žodžiais besiplūstančių kaimynų, skirti susipešusių sugėrovų, guosti alkoholio liūne besimurkdančių tėvų neprižiūrėtų vaikų ir padėti iš už užstalės pakilti užsibuvusiems svečiams.
Ypač daug iškvietimų sulaukiama tokiais mėnesiais, kaip šis spalis, kai pašalpų mokėjimo diena išpuola prieš savaitgalį.
Ypač daug iškvietimų sulaukiama tokiais mėnesiais, kaip šis spalis, kai pašalpų mokėjimo diena išpuola prieš savaitgalį.
Nors specialios su pašalpininkais susijusios konfliktų statistikos policija neturi, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis neslepia, kad pašalpų mokėjimo dienomis, net ir sugriežtinus jų skyrimo tvarką, iškvietimų į įvairaus pobūdžio buitinius konfliktus sulaukiama dvigubai ar net trigubai daugiau nei įprastai.
Pavyzdžiui, nors Panevėžys ir jo rajonas jau kelerius metus yra tarp tų savivaldybių, kurios pačios skirsto, kam duoti pašalpas, niekas per tą laiką smarkiai nepasikeitė.
„Vieną mėnesį daugiau, kitą – mažiau. Iškvietimų tikrai nepadaugėjo, tačiau, kad labai sumažėtų, tikrai negaliu pasakyti. Visada daugiau triukšmaujama, daugiau šeiminių kivirčų tomis dienomis, smurtauja moterys prieš vyrus, o vyrai prieš moteris. Gal per mažas laikas daryti kategoriškas išvadas, bet labai ryškių pokyčių nejaučiame“, – 15min.lt sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Regina Bučinskienė.
Panevėžio miesto policija balandį apskaičiavo, kad pareigūnai mėnesio pradžioje vidutiniškai buvo kviečiami 30 kartų per parą, o tomis dienomis, kai mokamos pašalpos, jau 80 kartų per parą.
Pašalpų mokėjimo perdavimas savivaldybės gal ir yra žingsnis į priekį, bet ne toks, kokio buvo tikėtasi. Pašalpas gaunantys žmonės gerti, deja, nenustojo, – sakė R.Matonis.
R.Matonis pažymi, kad ši problema ne tokia skaudi miestuose, bet kaimuose ir rajonuose – ypač pastebima. Štai Ukmergės rajono policija skaičiuoja, kad per parą vidutiniškai spalį yra kviečiama po 15 kartų, bet šį savaitgalį, po to, kai penktadienį buvo išmokėtos pašalpos, – iškvietimų padaugėjo beveik triskart. Šeštadienį policija Ukmergės rajone kviesta 34 kartus, sekmadienį – 48 kartus, o pirmadienį – 38 kartus.
„Valstybės bandymas sureguliuoti tą situaciją, žinoma, teigiamas, tačiau kol kas kažkokių realių apčiuopiamų rezultatų mes beveik nejaučiame. Gal tik Šalčininkuose, Alytuje, kur labai smarkiai sumažėjo gaunančių pašalpas apskritai, tų iškvietimų irgi kiek sumažėjo. Pašalpų mokėjimo perdavimas savivaldybės gal ir yra žingsnis į priekį, bet ne toks, kokio buvo tikėtasi. Pašalpas gaunantys žmonės gerti, deja, nenustojo“, – sakė R.Matonis.
Įstatymais pašalpas prageriančių nesugaudys
Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė pripažįsta ir pati vis dar girdinti daugybę istorijų apie tai, kad pašalpos kaimuose yra panaudojamos toli gražu ne pagal paskirtį.
„Net kaimų parduotuvių pardavėjos pasako, kad tuo metu perkamas vien alkoholis“, – sakė ji.
Tačiau ji pabrėžia, kad įstatymais šios situacijos sureguliuoti nepavyks. Seimo narės tvirtinimu, teisiškai dabar viskas sureguliuota taip, kad savivaldybės pačios gali nuspręsti, kam ir kokiomis sąlygomis pašalpas mokėti. Todėl, K.Miškinienės tvirtinimu, jos galėtų susitarti su policija, kad po kiekvieno iškvietimo į paramos gavėjų namus apie tai sužinotų ir savivaldybių socialiniai skyriai.
Galima, anot jos, būtų ir nurėžti pašalpas tiems, kurie tampa nuolatiniais policijos klientais. Taip pat, pasak Seimo narės, būtų gerai, jei nuolat girtaujantys asmenys būtų priverčiami gydytis nuo alkoholizmo.
„Kitą savaitę susitiksiu su savivaldybių vadovais, kur daug pašalpų gavėjų, kur didelis nedarbas. Gal jie dar ką nors pasiūlys. Nors, mano supratimu, čia pačios savivaldybės turėtų griežčiau kontroliuoti. Juk tą paramą, jei pinigai prageriami, pavyzdžiui, galima duoti maistu“, – svarstė parlamentarė.
Kaip jau rašė 15min.lt nuo šių metų suteikus teisę visoms savivaldybėms pačioms skirstyti socialines pašalpas, jų gavėjų per pusmetį kai kur, pavyzdžiui, Šilalės ir Radviliškio rajonuose, sumažėjo net trečdaliu. Dar pernai socialines pašalpas gaudavo 215 tūkst. Lietuvos gyventojų, o šių metų liepą jų liko 159 tūkst.
