Apžvalgininkas, politikos ekspertas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad Lietuva išnaudojo progą pasikalbėti su oponentu. Vizitas, jo nuomone, buvo suderintas su Europos Sąjunga, kuri įgyvendindama Rytų partnerystės iniciatyvą nutarė, kad reikia glaudesnio dialogo su Baltarusija.
„Visada lengva kalbėti su draugais, kartais yra svarbu, o gal net svarbiau kalbėti su priešais arba oponentais. Ta paroda („Belarus EXPO 2009“ – BNS) buvo puiki proga: atvyksta A.Lukašenka, jam suteikiama proga pasikalbėti su D.Grybauskaite, nors tai ir nėra oficialus vizitas. Reikia pabrėžti, kad tai nebuvo oficialus prezidento vizitas, tą progą reikėjo išnaudoti“, – svarstė K.Girnius.
Politologo teigimu, šis vizitas buvo ir konkreti proga Lietuvai „šiek tiek“ įgyvendinti seną siekį būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
„Taip pat buvo galimybė parodyti ES, kad Lietuva gali imtis pozityvių žingsnių. Iki šiol Lietuvos Rytų politika buvo draudimai: negalima to daryti, nevalia ano daryti. Norint paveikti Baltarusiją sukti demokratijos keliu reikia turėti kokių nors svertų – ekonominių, politinių ir diplomatinių ryšių. Be ryšių negalėsi paveikti, o tai yra mėginimas tokius ryšius užmegzti“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Lietuva, jo vertinimu, per šį vizitą „ne viską pasiekė, bet diplomatijoje reikalai nėra greitai sprendžiami“.
„Diplomatija dažnai juda ledyno greičiu, t.y. jei nori vykdyti pragmatinę politiką, rezultatų negali tikėtis per mėnesį ar du. Tik po kelerių metų bus galima kalbėti, ar įvyko tas pragmatinis posūkis, ar jis buvo naudingas Lietuvai. A.Lukašenka aiškiai nori užmegzti ryšius, nes jam reikia Vakarų pinigų“, – sakė K.Girnius.
Politikos apžvalgininkas tvirtino, jog opozicijai per ją persekiojančio A.Lukašenkos viešnagę buvo skirta pakankamai dėmesio.
Dabar pereiname į kitą lauko pusę – A.Lukašenkos, o ne Baltarusijos opozicijos. Vienu metu su abiem pusėmis žaisti negalima. Neigiama pasekmė – tai liudija tam tikrą Lietuvos nenuoseklumą, – sakė Tomas Janeliūnas.„Opozicija turėjo progą susitikti su premjeru. Jie kalbėjosi su Andriumi Kubiliumi ir tai, sakyčiau, jiems yra reikšmingas laimėjimas. Jiems tikėtis per tą patį vizitą susitikti su premjeru ir prezidentu yra perdėm optimistiška. Nėra taip, kad opozicijos atstovai atstovauja galingam judėjimui. A.Lukašenka ją (opoziciją – BNS) aiškiai slopina, bet ji neturi platesnio palaikymo šalyje“, – konstatavo K.Girnius.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno teigimu, Lietuvos diplomatijai reikėjo drąsos rengiant šį vizitą, kuris nepraėjo, be nesklandumų. Jis pažymėjo, jog paprastai tam, kad tokio lygio vizitai „nepraeitų tuščiai“, yra stengiamasi pasirašymui parengti keletą svarbių dokumentų, o A.Lukašenkos viešnagės metu vieno iš jų pasirašymas neįvyko.
„Vienas iš nesklandumų – nepasirašytas susitarimas dėl supaprastintos kelionių tvarkos pasienyje. Reiškia yra kažkokių nesutarimų. Sugadinti vizitą, žinant jo būdą, galėjo ir pats A.Lukašenka: įžeisti, nesilaikyti diplomatinio protokolo. Tačiau šiuo požiūriu jis nieko nesugadino. Gal buvo pagalima parinkti datą kitaip, tačiau abejoju, ar tie sutapimai specialūs“, – sakė T.Janeliūnas.
Jo teigimu, A.Lukašenkos vizitas gali reikšti, kad jo vadovaujama šalis įgauna kitokią reikšmę Lietuvos užsienio politikoje.
„Dabar pereiname į kitą lauko pusę – A.Lukašenkos, o ne Baltarusijos opozicijos. Vienu metu su abiem pusėmis žaisti negalima. Neigiama pasekmė – tai liudija tam tikrą Lietuvos nenuoseklumą. Teigiamybė – verslininkai nori, kad Baltarusijos valdžia juos labiau globotų. Dėl to šis vizitas, matyt, ir buvo rengiamas“, – svarstė T.Janeliūnas.
Praėjusi Baltarusijos vadovo viešnagė, jo teigimu, yra vienas iš ženklų, kad Lietuvos užsienio politika gali keistis „naudos ir pragmatikos kryptimi“ tuo pat metu mažiau kalbant apie vertybes.
Pasak politologo, Briuselis į šį vizitą turėjo „atidžiai žiūrėti“, tačiau Lietuvai, kaip suvereniai valstybei, jam surengti nereikėjo ES pritarimo. Jo nuomone, dabar Briuselyje bus laukiama pokalbių su Prezidentūra Vilniuje apie tai, ką prezidentai aptarė būdami dviese.
„Vizitas į Lietuvą yra tas pirmasis žingsnis, kuris gali paskatinti A.Lukašenką vykti į kitas šalis“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, Vilniuje subrendo pažiūra, kad santykius su Baltarusijos valdžia reikia palaikyti nepaisant nevykdomų tyrimų dėl kai kurių opozicijos vadovų dingimo.
„Nors tų tyrimų nėra, gal jie kada nors bus atlikti. Gal po A.Lukašenkos. Kaip ir Rusijoje yra įtariamų pačios valdžios nusikaltimų, kurie niekad nebus ištirti esant tai valdžiai. Bet tai nereiškia, kad su Rusija nutraukiami santykiai. Pasaulis taip nesielgia. Radikalus santykių nepalaikymas kažin ar ką nors laimi“, – sakė V.Landsbergis.
Europarlamentaro nuomone, A.Lukašenkos vizitas nebuvo netikėtumas Briuseliui.
„Gali būti, kad buvo neoficialiai ir paderinta. Taip kad Lietuva atliko tam tikrą funkciją ES vardu per daug nesiskelbdama. Yra tokie diplomatiniai momentai. Čia nėra vien tik Lietuvos dalykas. Lietuva yra ES dalis, todėl neišskirkime vien tik Lietuvos, stovinčios veidu į A.Lukašenką. Yra ES politika, kurioje Lietuva gavo tam tikrą vaidmenį ir jį dabar atlieka“, – dėstė V.Landsbergis.
Pasak jo, ES politika Baltarusijos atžvilgiu pradėjo keistis jau prieš keletą metų, tik A.Lukašenka anksčiau nenorėjo jos priimti, tačiau ES iniciatyvų nepamiršo.
„Pačioje Baltarusijoje tikrai stiprėja nuotaikos ir norai būti su Europa ir Europoje, o ne Rusijos provincija. Su tuo A.Lukašenka taip pat skaitosi ir jam yra geriau, kai jis turi alternatyvą Rusijai“, – sakė V.Landsbergis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilnius tuo pat nenusigręžė nuo Baltarusijos opozicijos.
„Aš matau, kad Lietuva palaiko ryšį, rodo dėmesį, moraliai remia opoziciją, suteikia jai tribūną. Šiuo atžvilgiu Lietuva rodo pakankamai orią poziciją“, – sakė V.Landsbergis.
