„Lenkijai vis labiau pereinant į puolimą, Lietuva natūraliai užima gynybinę poziciją. Reikalavimai vargu ar bus veiksmingi, jie prives tik prie nesibaigiančių raginimų atsilyginti, taip diskredituojant abi šalis“, – rašoma straipsnyje, kuris paskelbtas interneto žurnale „New Eastern Europe“.
„Lenkija, kurdama politiką Lietuvos atžvilgiu, turėtų atsižvelgti į savo pačios patirtį santykiuose su kaimynais. Kaip objektyviai didesnė šalis, Lenkija turėtų įvertinti istorinius faktus, taip pat giliai įsišaknijusį susirūpinimą ir nuoskaudas kaimyninėse valstybėse“, – rašo politologai.
W.Borodzicz-Smolinskis yra Tarptautinių santykių centro Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas, o V.Jurkonis – Rytų Europos studijų centro ekspertas.
Jie teigia, kad aiškinantis dabartinio konflikto priežastis svarbu įvertinti ir istorinį kontekstą.
Kaip rašoma publikacijoje, dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo svarstoma galimybė veikti Lietuvos vyriausybei emigracijoje Lenkijoje, kita vertus, tuo metu lenkų mažuma rėmė Rusijos inspiruotą idėją sukurti Lietuvos autonomiją Sovietų Sąjungos sudėtyje – lenkai dažnai linkę pamiršti šią „detalę“.
Pasak politologų, akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos kivirčas yra naudingas Rusijai, kuri gali mėginti tuo pasinaudoti.
„Palyginti lengva žaisti žaidimą su rusų mažumomis Latvijoje ir iš dalies Estijoje, bet Lietuva, kurioje rusai sudaro kiek per penkis procentus, sunkiai telpa į nacionalistinių Baltijos šalių kuriamą įvaizdį. Todėl siekiant parodyti Lietuvą kaip šalį, kuri tariamai pažeidinėja žmogaus teises, Maskvai reikia lenkų ir rusų mažumų Lietuvoje aljanso“, – nurodo V.Jurkonis ir W.Borodzicz-Smolinskis.
Jų teigimu, natūralių nuogąstavimų kelia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bendradarbiavimas rinkimuose su Rusų aljansu.
„Lenkų ir rusų aljansas atrodo kaip nesusipratimas ir natūraliai kelia susirūpinimą, kad jei ne Varšuva, tai bent LLRA gali tapti patogiu Rusijos instrumentu. Žinant Lietuvos istoriją, toks susirūpinimas atrodo pagrįstas“, – rašoma straipsnyje.
Politikos ekspertai taip pat atmeta kai kurių Lenkijos politikų argumentus, esą kantrybė iki šiol neatnešė jokių rezultatų, todėl reikia keisti politiką.
„Reikia kelti klausimą, ar pasiekta kokios nors pažangos, pakeitus supratingumą ir kantrybę agresyvesne politika, kuri remia lietuvius prie sienos? Pavyzdžiui, 2008 metais 51 procentas lietuvių sakė nesijaudinantys dėl dvikalbių ženklų, o dabar 80 proc. yra griežtai prieš. Ar kas nors tai pavadintų efektyvumu?“ – retoriškai klausia politologai.
