Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 13d. 11:00

Politologas apie balsavimą internetu Estijoje: estams jis tinka ir patinka, bet mūsų situacija kitokia

Estijoje galima balsuoti ir internetu
123RF.com nuotr. / Estijoje galima balsuoti ir internetu

Turėti galimybę balsuoti internetu estams patinka ir jie šia galimybe naudojasi vis plačiau, bet tikėtis, kad elektroninio balsavimo įvedimas Lietuvoje reikšmingai padidins rinkiminį aktyvumą ar balsuojančių užsienio lietuvių skaičių, būtų naivu, sako Estijoje keletą metų gyvenęs politologas, Tartu universitete disertaciją rašantis Lukas Pukelis.

Vienas iš geriausiai Estijos visuomenės gyvenimą pažįstančių Lietuvos ekspertų 15min sakė, kad Lietuvoje nuolat pasigirstantys nuogąstavimai dėl balsavimo internetu saugumo ir patikimumo Estijoje skamba daug rečiau – estai prie internetinio balsavimo priprato ir juo pasitiki. Tačiau, atkreipia dėmesį L.Pukelis, Estija apskritai labai didelį dėmesį skiria vientisos elektroninės sistemos kūrimui, ir balsavimas internetu – tik vienas to komponentų.

Estams balsavimas internetu tapo įpročiu

„Pradžioje gal ir buvo šiokio tokio neaiškumo ar nepasitikėjimo. Bet dabar elektroninis balsavimas jau yra ilgą laiką naudojamas, ir buvo naudotas per ne vienus rinkimus. Žmonės su juo susigyveno. (…) Estai galvoja: jei tu gali neišeidamas iš namų balsuoti ir sugaišti tam vos kelias minutes, tai kodėl to nepadarius? Ir tai tiesiog tampa įpročiu“, – 15min sakė L.Pukelis.

facebook.com nuotrauka/Lukas Pukelis
facebook.com nuotrauka/Lukas Pukelis

Jo žodžius patvirtina ir Estijos statistika. Jei 2005 m., kai balsuoti internetu Estijoje buvo galima pirmą kartą, šia galimybe pasinaudojo vos keli procentai rinkėjų, tai per 2015 m. parlamento bei 2017 m. savivaldos rinkimus internetu balsavo beveik trečdalis visų rinkimuose savo balsą atidavusių estų. Vertinant absoliučiais skaičiais, balsavusių internetu estų buvo apie 180 tūkst.

Ar suteikus galimybę balsuoti internetu, nepadidėjo balsų pirkimo tikimybė? Pasak L.Pukelio, sistema veikia kaip tik priešingai. Kadangi internetu per išankstinio balsavimo periodą žmogus balsuoti gali kiek tik nori kartų, o skaičiuojasi tik paskutinis jo atiduotas balsas, balsų pirkimas pasidarė beprasmis dalykas.

Be to, pažymi L.Pukelis, balsavę internetu estai gali ir dar kartą nueiti bei išreikšti savo nuomonę balsuodami įprastiniu būdu, pažymėdami patinkantį kandidatą popieriuje. Tokiu atveju skaičiuojamas „popierinis“ balsas, o internetu atiduotas balsas yra anuliuojamas.

O kaipgi su sistemos saugumu? Pasak politologo, estai supranta, kad jų turima sistema nėra tobula, bet didelių nuogąstavimų dėl saugumo neturi. Jokių rimtų ketinimų atsisakyti balsavimo internetu šalyje nėra, pasitikėjimas internetinio balsavimo sistema yra gana stiprus.

„Apie tai, kad sistema nesaugi, periodiškai vis kalbama. Ne taip seniai Estijos asmens tapatybės kortelių saugumo sertifikatuose buvo atrasta didžiulė saugumo spraga, kuri turėjo būti panaikinta, kai kuriems žmonėms savo asmens tapatybės korteles teko pasikeisti.

Tad tam tikrų problemų visą laiką yra. Antra vertus, patys estai sako, kad bet kokia programinė įranga yra gyvas dalykas, kurio negalima tiesiog sukurti ir palikti savieigai. Jį reikia pastoviai atnaujinti, tobulinti. Kai estai savo sistemose randa problemų, jie žiūri ramiai: sutvarko tas problemas, išleidžia sistemos atnaujinimą ir gyvena toliau. Tokio atvejo, kuris iš pamatų sukrėstų pasitikėjimą visa sistema, nebuvo“, – pasakoja L.Pukelis.

Tokio atvejo, kuris iš pamatų sukrėstų pasitikėjimą visa sistema, nebuvo.

2017 m. rugsėjį, jau po minėtos spragos nustatymo, atlikta Estijos gyventojų apklausa parodė, kad net 63,9 proc. Estijos gyventojų mano, kad turėti galimybę balsuoti internetu yra būtina. Manantys, kad tokia galimybė nėra būtina, nurodė 31,8 proc. respondentų.

„Kalbant apie Estiją, svarbu suprasti, kad elektroninis balsavimas yra tik vienas iš jų elektroninės ekosistemos komponentų. Jie turi gana plačiai ir gerai išplėtotą elektroninės valstybės infrastruktūrą. Estų duomenys gana gerai „vaikšto“ tarp skirtingų institucijų, jie gali neeikvodami popieriaus ir nerinkdami parašų padaryti labai daug dalykų. Gerai veikianti elektroninės valstybės sistema suteikia pasitikėjimą elektroninio balsavimo sistemai ir atvirkščiai“, – sako L.Pukelis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį
AFP/„Scanpix“ nuotr./Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį

Politologas pripažįsta, kad vis dėlto balsavimas internetu rinkimų slaptumą iš dalies panaikina.

„Kadangi žmogus gali prisijungti ir balsuoti, o paskui iki rinkimų dienos savo balsą keisti kiek tik nori sykių, jo asmenybė yra susiejama su jo atiduotu balsu. Tas susisiejimas niekur visiškai nedingsta, ir balsavimas nėra šimtu procentų slaptas. Bet vardan to, kad nebūtų perkami balsai ir savo sprendimą būtų galima keisti, estai pasirinko atsisakyti to rinkimų slaptumo vardan galimybės išvengti rinkėjų papirkinėjimo“, – sako L.Pukelis.

Rinkėjų aktyvumas nepadidės

Lietuvoje diskutuojant apie balsavimo internetu įvedimą, daugelis jo šalininkų sako, kad tai paskatintų žmones balsuoti aktyviau. Tačiau, L.Pukelio teigimu, Estijos patirtis rodo, kad apčiuopiamų įrodymų, jog internetinis balsavimas didintų rinkiminį aktyvumą, nėra.

„Taip, Estijoje per kiekvienus rinkimus internetu balsuoja vis daugiau žmonių. Bet dauguma žmonių, kurie balsuoja internetu, būtų ir be tokios galimybės balsavę vienaip arba kitaip. Tikėtis, kad internetinis balsavimas staiga Lietuvoje padarys stebuklus, lietuviai pradės balsuoti, tikrai nelabai verta.

Tikėtis, kad internetinis balsavimas staiga Lietuvoje padarys stebuklus, lietuviai pradės balsuoti, tikrai nelabai verta.

Ypač turint galvoje, kad pas mus balsavimo kaštai ir taip nėra labai dideli. Jei žmogus gyvena mieste, jam nueiti iki savo rinkiminės apylinkės tikrai nėra sunku“, – pabrėžia L.Pukelis.

O kaip su Lietuvos piliečiais, gyvenančiais užsienyje? Čia L.Pukelis vėlgi siūlo vengti per didelio optimizmo. Estijoje tarp visų balsavusių internetu rinkėjų balsavę iš užsienio rinkėjai per kiekvienus rinkimus sudaro vos kelis procentus.

„Gal galima sakyti, kad internetinis balsavimas kažkiek užsienio lietuvių aktyvumą pagerintų, bet vėlgi, balsuoti galima ir, tarkime, Lietuvos ambasadoje Londone, bet toli gražu ne kiekvienas Londone gyvenantis lietuvis balsuoja. Nemanau, kad internetinis balsavimas ten pritrauktų žmones, kurie iš principo nebalsuoja“, – sako L.Pukelis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Piliečiai balsuoja antrajame Seimo rinkimų ture
Luko Balandžio / 15min nuotr./Piliečiai balsuoja antrajame Seimo rinkimų ture

Įprastinis balsavimas irgi turi savo ydų

Internetinio balsavimo idėjos kritikai Lietuvoje sako, kad naudos toks balsavimas atneštų nedaug, o iškylančios rizikos – labai didelės. Ar išties jos tokios didelės? Pasak L.Pukelio, atsakyti į šį klausimą sunku, bet reikia nepamiršti, kad ir „popierinis“ balsavimas nėra tobulas.

„Reikia paminėti, kad ir įprasta balsavimo sistema nėra be savo rizikų ir galimybių ją apeiti. Balsų pirkimo, sukčiavimo atvejų fiksuojama per kiekvienus rinkimus. Žinoma, jų nėra kritiškai daug, bet tas vyksta. Tikėtina, kad Estijoje mažu mastu galima kažką pasukčiauti, pavyzdžiui, kompiuteriuose labiau besigaudantis vaikas gali prabalsuoti už savo močiutę ir panašiai, bet mažai tikėtina, kad tai būtų labiau paplitę negu klasikiniai sukčiavimo ar balsų pirkimo atvejai“, – sako L.Pukelis.

O ar estų nebaimina galimi užsienio valstybių kibernetiniai išpuoliai? L.Pukelis teigia, kad įsilaužti į serverį ir panaikinti internetinio balsavimo rezultatus gal ir yra įmanoma, bet tada tiesiog įvyktų pakartotiniai rinkimai. Kalbos, kad Lietuvoje sukūrus tokią sistemą ją Rusija ar dar kažkas skubės „nulaužti“, jo teigimu, yra perdėtos.

„Įsilaužti ir išeiti nepalikus pėdsakų yra ganėtinai sudėtinga ir sunkiai padaroma. Net Rusijai su jos galimybėmis nepastebėtiems įsilaužti į sistemą, pakeisti rinkimų rezultatus ir tada iš jos išeiti yra beveik neįmanoma. Gal ir įmanoma, kad iš Rusijos būtų kažkoks kišimasis, bet tai, tikėtina, būtų didelio masto, brutali ataka, kuri ne tiek paveiktų rinkimų baigtį, kiek apsunkintų patį procesą“, – teigia politologas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2017“
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2017“

Lietuvai pataria neskubėti

L.Pukelis ir pats Estijoje balsavo internetu – kadangi yra ES šalies pilietis, turėjo teisę balsuoti tiek savivaldos, tiek Europos parlamento rinkimuose. Vis dėlto Lietuvai jis žūtbūt skubėti įsivesti balsavimo internetu nerekomenduoja.

Jo teigimu, pirmiausia reiktų skatinti Lietuvos piliečius įprasti internete save identifikuoti per valstybės sistemas, pasitelkiant elektroninį parašą ir asmens tapatybės kortelę, o ne per elektroninę bankininkystę. Tada bus galima kalbėti ir apie elektroninį balsavimą.

„Lietuvoje dominuojantis būdas prisijungti prie elektroninės valdžios vartų ir elektroninės valstybės paslaugų yra per komercinius bankus ir jų naudojamas tapatybės nustatymo priemones. Tai iš principo yra blogai, nes privačios kompanijos, trečiosios šalys veikia kaip „vartininkas“ tarp žmogaus ir valstybės“, – sako L.Pukelis.

Politologas pripažino, kad daugeliui lietuvių internetu prisijungti prie valstybės sistemų per banką yra lengviau ir patogiau negu naudojant tapatybės kortelę. Jo teigimu, pirmiausia valstybė turi išspręsti su tuo susijusius techninius iššūkius, o tada bus galima galvoti apie internetinį balsavimą.

„Manau, kad jei tai pavyktų, panašią į estišką sistemą įdiegti Lietuvoje būtų prasmės. Balsavimo procesas taptų paprastesnis, leistų sutaupyti kažkiek laiko, nereikėtų eiti į apylinkę, laukti eilėse ir panašiai. Tai būtų nedidelis žingsnis, palengvinantis žmonėms gyvenimą. Bet tikėtis, kad tai būtų fundamentalus, revoliucinis pokytis, toli gražu negalima“, – pabrėžia L.Pukelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Neįtikėtina idėja: Kauno marių užtvindytas senąsias Rumšiškes gaivins jų gyventojų palikuonys

Gyvenimas

Kaimynai iškvietė policiją, bet moteris smurtavusiam vyrui pretenzijų neturi. Kaip jai padėti?

Sportas

Vilniaus „Žalgiris“ per vargus iškopė į kitą Europos lygos atrankos etapą

K.Sarnickas-Kastetas: apie parašytą knygą, K.Vonnegutą ir įsimintiniausius kūrinius

Vardai

Andrius Šedžius – apie jį sukrėtusios „Akropolio“ evakuacijos tyrimą: „Viskas daryta tik „dėl akių“

Vardai

Palangos „Žvaigždžių lenktynėse“ nugalėjo Dovydas iš „120“, bronzą iškovojo J.Leonavičiūtė

Kultūra

Thomo Manno festivalyje apdovanojant geriausią esė – diskusijos apie Dainų šventę

24sek

Išvykstančiam DeMarui DeRozanui – Jono Valančiūno žinutė

Vardai

Botanikos sode Vilniuje koncertavo seksualumu trykštanti švedų muzikos chuliganė Tove Lo

Praeities šešėliai apleistuose pastatuose Graikijoje

Aktualu

Politologės apie V.Putino grasinimus NATO: didesnio pavojaus Lietuvai nėra

Verslas

Žmonės neatgauna pinigų už neįvykusį koncertą, nes „Bilietai.lt“ dalį jų pasiliko sau

Sportas

Kipro vicečempionų barjeras – per aukštas: „Stumbras“ baigė kelionę Europoje

Vardai

Rusijos popžvaigždė Eminas po skyrybų su Azerbaidžano prezidento dukra vedė tituluotą gražuolę

Konkursas Gyvenimas

Konkurso „Mano kiemas“ dalyvė Aneta: „Gražindama aplinką išmokau gėlių kalbos“

Aktualu

Euroraktas – silpnaregiui Žilvinui tokio Lietuvoje dar neteko panaudoti

Sportas

Kelionė tęsiasi: prognozes paneigę „Trakai“ palaužė „Irtyš“

Gazas

Ramygalos trasoje pirmą kartą istorijoje varžysis Lietuvos autokroso čempionato dalyviai

Aktualu

Rusai giriasi žodiniais susitarimais su D.Trumpu, bet JAV pareigūnai paaiškinimų neteikia

Pasaulis kišenėje

Imantas su tobulu dviratininko įdegiu jau pasirengė minti už Lietuvą 4200 kilometrų

Naujienos

Aktualu

Kas slypi už Makedonijos tinklalapių, padėjusių išrinkti Donaldą Trumpą?

Aktualu

Neįtikėtina idėja: Kauno marių užtvindytas senąsias Rumšiškes gaivins jų gyventojų palikuonys

Vardai

Andrius Šedžius – apie jį sukrėtusios „Akropolio“ evakuacijos tyrimą: „Viskas daryta tik „dėl akių“

K.Sarnickas-Kastetas: apie parašytą knygą, K.Vonnegutą ir įsimintiniausius kūrinius

Sportas

Farerų futbolo mėgėjų įveikti nesugebėjęs „Žalgiris“: „Lietingą dieną išlipome sausi“

Vardai

Palangos „Žvaigždžių lenktynėse“ nugalėjo Dovydas iš „120“, bronzą iškovojo J.Leonavičiūtė

Kultūra

Thomo Manno festivalyje apdovanojant geriausią esė – diskusijos apie Dainų šventę

24sek

Išvykstančiam DeMarui DeRozanui – Jono Valančiūno žinutė

Gyvenimas

Kaimynai iškvietė policiją, bet moteris smurtavusiam vyrui pretenzijų neturi. Kaip jai padėti?

Praeities šešėliai apleistuose pastatuose Graikijoje

Vardai

Botanikos sode Vilniuje koncertavo seksualumu trykštanti švedų muzikos chuliganė Tove Lo

Aktualu

Politologės apie V.Putino grasinimus NATO: didesnio pavojaus Lietuvai nėra

Verslas

Žmonės neatgauna pinigų už neįvykusį koncertą, nes „Bilietai.lt“ dalį jų pasiliko sau

Sportas

Kipro vicečempionų barjeras – per aukštas: „Stumbras“ baigė kelionę Europoje

Vardai

Rusijos popžvaigždė Eminas po skyrybų su Azerbaidžano prezidento dukra vedė tituluotą gražuolę

Konkursas Gyvenimas

Konkurso „Mano kiemas“ dalyvė Aneta: „Gražindama aplinką išmokau gėlių kalbos“

Sportas

Kelionė tęsiasi: prognozes paneigę „Trakai“ palaužė „Irtyš“

Aktualu

Euroraktas – silpnaregiui Žilvinui tokio Lietuvoje dar neteko panaudoti

Aktualu

Medikai skundžiasi jiems tenkančia biurokratine našta

Aktualu

Lietuvių kalbos besimokantis amerikietis: lietuviai yra truputį egzotiški

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min