„LLRA galėtų tapti puikiu Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje“, – taip svarsto politologas iš Vroclavo, „Pobliża“ fondo, dr. Pawelas Sobikas. Jis išleido knygą, kurioje apžvelgė LLRA veiklą nuo 1994 metų, kai ši politinė jėga susikūrė, iki 2014-ųjų, kai pasitraukė iš Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos valdančiosios koalicijos Seime.
LLRA kaip fenomenas
Ši knyga, anot P.Sobiko, gimė dėl kelių priežasčių – tai buvo jo doktorato tema, taip pat Lenkijoje trūksta patikimos informacijos apie šią politinę jėgą. Pats politologas tvirtina, nors Vilniuje praleidęs nemažai laiko, kokių nors kitokių ryšių su Lietuva neturi. Jo šeima nėra kilusi iš šitų kraštų, jo teigimu, net kalba jo neriša su Lietuvos lenkais – P.Sobikas kilęs iš Silezijos, tad jo gimtoji yra sileziečių kalba.
„Tai yra tikras fenomenas, kad Lietuvoje lenkų politinė jėga turi tokį svorį ir tokius pasiekimus įvairaus lygio, taip pat – ir prezidento, rinkimuose“, – apie sėkmingus pastarųjų metų rinkimus šiai partijai kalbėjo P.Sobikas.
Jo teigimu, lūžis įvyko po 2008-ųjų Seimo rinkimų, kai LLRA liko vos per žingsnį iki nustatytos 5 proc. rinkėjų balsų ribos. Tuomet partija esą suvokė, kad, nepradėjusi platesnio bendradarbiavimo su rusų tautine mažuma, tos ribos gali taip ir neperžengti bei neturėti Seime atskiros frakcijos. 2012-aisiais rinkimuose LLRA jau dalyvavo su Rusų aljansu, taip susižerdama jų elektorato balsus. Tie Seimo rinkimai partijai buvo itin sėkmingi. Kaip sako P.Sobikas, tuomet ši partija pasiekė balsų, kiek jų gali surinkti, ribą.
Po šių rinkimų LLRA įsiliejo į valdančiąją daugumą, tačiau 2014-aisiais pasitraukė iš jos. Tai P.Sobikas vadina dar vienu lūžiu, tiesa, neturėjusiu itin teigiamos įtakos partijai. „Nuo tada LLRA įgavo dėl postų kovojančios partijos reputaciją, nors visada save pristato kaip vertybinę jėgą“, – teigė knygos apie LLRA autorius.
V.Tomaševskio vaidmuo
Jeigu šie lenkų politikai būtų didžiausi autostrados tarp Vilniaus ir Varšuvos entuziastai, tikrai pelnytų lietuvių simpatijų, – sakė P.Sobikas.
Vis dėlto kaip tik tuo metu Valdemaras Tomaševskis, anot P.Sobiko, užėmė dar vieną labai svarbią nišą tarp rinkėjų: prasidėjo įvykiai Ukrainoje, virtę karu Donbase, tad Lietuvos partijos, iki tol balansavusios tarp Rusijos ir Vakarų pozicijų, to daryti nebegalėjo. „Nišą užėmė V.Tomaševskis“, – įsitikinęs politologas, teigdamas, kad tuomet V.Tomaševskio partija surinko itin daug rusakalbių palaikymo, tačiau tai buvę labiau protesto balsai, o ne tie ištikimieji rinkėjai.
Partija pastaruosiuose Seimo rinkimuose 2016 metais pasirodė išties neblogai, tačiau surinko gerokai mažiau balsų nei ankstesniuose. Itin sumažėjimas pasijuto Vilniuje. Būtent prorusiškos pažiūros, pasak P.Sobiko, greičiausia turėjo įtakos ir LLRA galimybėms įsilieti į valdančiąsias koalicijas tiek Vilniaus taryboje, tiek Seime.
Paklaustas, kaip LLRA galėtų pagerinti savo įvaizdį Lietuvoje, P.Sobikas paminėjo kiek neįprastą dalyką. „Norėčiau matyti LLRA kaip Lietuvos valstybės ambasadorę Varšuvoje. Kalbu, tarkim, apie infrastruktūros projektus. Jeigu šie lenkų politikai būtų didžiausi autostrados tarp Vilniaus ir Varšuvos entuziastai ir darytų viską dėl kuo greitesnio jos nutiesimo, tikrai pelnytų lietuvių simpatijų“, – įsitikinęs P.Sobikas.
Vis dėlto LLRA linkusi didžiausią dėmesį sutelkti į tautinių mažumų problemas, kurios be šios partijos, kaip pripažino ir diskusiją Lenkų diskusijų klube vedęs publicistas Aleksandras Radčenko, greičiausia iš viso būtų pamirštos.
Tačiau daugumos žmonių – tiek lietuvių, tiek ir tautinių mažumų atstovų – sąmonėje LLRA asocijuojasi su vieninteliu V.Tomaševskiu, o tai, P.Sobiko manymu, nėra geras dalykas, ypač kai šis neretai visuomenės apklausose yra įvardijamas kaip vienas iš tų, už kuriuos niekada nebus balsuojama. Juk ir rinkimuose ši politinė jėga jau ne kartą save pristatė kaip Valdemaro Tomaševskio blokas – rusams už tokio pavadinimo politinę jėgą tikrai yra priimtiniau balsuoti nei už Lietuvos lenkų partiją.
Be to, V.Tomaševskis lietuviams neretai yra visų Lietuvos lenkų veidas. O tai, pasak P.Sobiko, yra gana keistas reiškinys. Tarkim, Čekijoje tokių lenkų tautinės mažumos veidu įvardijama dainininkė Ewa Farna, toli gražu ne politiniai lyderiai.
