Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) instituto docento A.Kulakausko, procesai Lietuvoje išeiviams – „antros ar trečios svarbos klausimas“.
„Negalima norėti, kad balsavimas užsienyje būtų aktyvus, kai pačioje Lietuvoje nebalsavo apie 30 proc. gyventojų. Emigrantai užsienyje gyvena savo gyvenimus, tai, kas vyksta Lietuvoje jiems yra antros ar trečios svarbos klausimas, jie neturi motyvacijos dalyvauti rinkimuose“, – BNS sakė politologas.
Į klausimą, kodėl už dvigubą pilietybę pasisakantys užsienio lietuviai nesinaudoja piliečio teise rinkti valdžią, A.Kulakauskas atsakė nemanantis, jog dvigubos pilietybės klausimas išeiviams tiek aktualus, kiek tai pateikia išeivių organizacijų aktyvistai.
Politologo vertinimu, „dvigubos pilietybės klausimas yra politiškai sureikšmintas“, o duomenų, kiek užsienio lietuviams aktuali dviguba pilietybė, išties nėra. „Nėra padaryta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausos, o ir ją atlikti būtų vargiai įmanoma“, – sakė A.Kulakauskas.
Dvigubos pilietybės klausimą „aktualizuoja“, anot jo, viešojoje erdvėje skambantys lietuvių išeivių organizacijų aktyvistų balsai.
Tuo metu už dvigubą pilietybę pasisakančio Seimo pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus vertinimu, būtent Lietuvos pozicija dėl dvigubos pilietybės nuvylė išeivius, todėl jie ir neskubėjo prie balsadėžių.
„Lietuva padarė nedaug, kad ištiestų ranką piliečiams, didelė dalis nusivylė sprendimais dėl dvigubos pilietybės, bent jau už Atlanto dviguba pilietybė yra ypatingai svarbus klausimas“,– BNS sakė G.Steponavičius.
Taip pat, G.Steponavičiaus teigimu, lietuviams užsienyje buvo pakankamai sudėtingos sąlygos balsuoti: „Balsavimo punktai JAV užsidarė Lietuvos laiku 20 val., kai JAV buvo naktis“.
Šiais metais Seimo rinkimuose JAV dalyvavo 1714 balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, tuo tarpu per 2004-ųjų Seimo rinkimus balsavo kur kas daugiau – 2721 pilietis. Seimo rinkimuose užsienyje iš viso dalyvavo apie 9 tūkst. rinkėjų.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, per pirmąjį 2008 metų pusmetį iš šalies išvyko gyventi nuolatiniai arba ilgiau negu 6 mėnesiams apie 35,1 tūkst. Lietuvos gyventojų. Neoficialiai minima, kad iš viso į užsienį gali būti išvykę tarp 200-400 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė ir iki šiol nesibaigia po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Prezidentas Valdas Adamkus per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus siūlo kartu surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
