„Pernai praktiškai nebuvo potvynio, simbolinis, tad palyginus su praėjusiais metais, bus daug didesnis“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Hidrologo teigimu, tikslios potvynio pradžios kol kas numatyti neįmanoma.
„Vasarį, kaip paprastai pastaruosius 15 metų, potvyniai šiais metais neprasidės, o tikslesnės pradžios datos numatyti neįmanoma be orų prognozės, kuri sudaroma savaitei. Kol kas negalėtume pasakyti, ar prasidės kovo pradžioje, ar viduryje“, – sakė A.Kajutis.
Pasak A.Kajučio, savaitės pradžioje hidrologų matuotos vandens atsargos tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, kur yra Nemuno ir Neries upių baseinai, daugumoje vietų normą viršijo 1,2–1,5 karto.
„Vandens atsargos yra nemažos, o iki potvynio pradžios gali dar pasnigti. (...) Vienas didesnių potvynių numatomas“, – teigė hidrologas, pasak kurio Lietuvoje gali būti apsemta iki 20 tūkst. hektarų teritorijos.
Tuo metu su šia gamtos stichija susiduriančios savivaldybės jau informuoja gyventojus ir rengiasi potvynio pradžiai.
„Įvyko pasitarimai keturiose savivaldybėse dėl pasirengimo plano. Tai yra Pagėgių savivaldybėje, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajono savivaldybėse“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė.Vandens atsargos yra nemažos, o iki potvynio pradžios gali dar pasnigti. (...) Vienas didesnių potvynių numatomas.
Pasak jos, rajonuose, kurie priskiriami galimoms potvynio zonoms, buvo aplankyti ir informuoti žmonės, surinkti duomenys apie sergančius asmenis ir nėščiąsias, patikrinti potencialiai pavojingi hidrotechniniai statitiai, numatytos evakuojamų gyventojų apgyvendinimo vietos.
PAGD atstovės teigimu, bandyta sudaryti sąrašus asmenų, norinčių evakuotis, tačiau dauguma gyventojų potvynio atveju palikti savo namų teigė nenorintys.
Kasmet su potvyniu susiduriančio Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas teigė, kad šiais metais gali būti apsemta daugiau nei pusė rajono seniūnijų ir kaimų.
„Yra pas mus 11 seniūnijų, iš jų gali būti apsemtos 6, kažkur apie 24 kaimus Šilutės rajone. Keliai gali būti daugiau nei 70 kilometrų apsemti“, – BNS sakė R.Renčeliauskas.
Pareigūno teigimu, keliantis užtvindytais keliais gyventojams problemų kilti neturėtų.
„Užtvindomu keliu Šilutė – Rusnė paruošti 4 tralai lengviesiems automobiliams, o gyventojai bus
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Potvynis. Užlietas kelias |
keliami specialiu transportu, kuris kursuos autobusų maršrutu ir grafiku – gyventojai nepajus“, – sakė Šilutės rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.
Jo teigimu, gyventojų kėlimas apsemtais keliais pradedamas tuomet, kai vandens lygis viršija 20 centimetrų, ir yra vykdomas tol, kol vandens lygis pasiekia 80 centimetrų.
„Kada daugiau yra vandens, kėlimas nutraukiamas, nes atsiranda didelė srovė ir tikimybė, kad ir tralus, ir automobilį gali nuplukdyti“, – teigė R.Renčeliauskas.
Prasidėjus potvyniui, pasak L.Valauskienės, visą parą budės ugniagesių gelbėtojų grupės, prireikus gyventojams padės kariškiai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
„Taip pat yra susitarimas su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Vyriausiąja civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų valdybą dėl galimo ledų sprogdinimo“, – sakė PAGD atstovė.
Pasak pareigūnų, poytvynio mastas ir trukmė priklausys nuo oro sąlygų. Vyraujant sausiems ir saulėtiems orams potvynis truktų trumpiau, tačiau jei atšiltų staiga ir sniego tirpsnio metu iškristų nemažai kritulių – reikėtų laukti didesnio ir ilgesnio potvynio.
PAGD atstovės L.Valauskienės teigimu, gyventojai potvyniui turėtų ruoštis ir patys.
