Namas už 14 mln. litų
Šiuo metu pats brangiausias viešai parduodamas namas Vilniuje kainuoja 10 mln. litų. Tokios sumos prašoma už 2006-aisiais pastatytą 800 kv. m ploto plytinį, sublokuotą su kaimyno, namą Valakampiuose, ant Neries kranto.
„Šiltą, jaukų ir saulėtą interjerą šiems namams sukūrė buvusi garsi pasaulyje prancūzė Anne Toulous. (Ši dizainerė išpuošė Vilniuje „Stiklių“ bei „Naručio“ viešbučius, o vienas pirmųjų jos darbų yra prieš 40 metų įrengta prabangiausia tų laikų privati jachta „Christina“, priklausiusi graikų milijardieriui Aristoteliui Onassis.) Namo interjeras išties labai prabangus, panaudotos aukščiausios kategorijos medžiagos, baldai, technika“, – apie namą rašoma skelbime internete, kur publikuojamos tik namo interjero nuotraukos, vengiant pastatą identifikuojančių detalių.
Parduoda kitaip
Tiesa, namo pardavimu besirūpinanti agentūros „DNB Nord būstas“ brokerė Kristina Marčiulevičienė teigia, kad šis namas nėra pats brangiausias iš jos šiuo metu parduodamų objektų.
„Yra dar ne vienas namas, kurį parduodame, ir kurie yra net brangesni už šį, viešai skelbiamą. Turime dar kelis namus, kurių kaina viršija 10 mln. litų, vieną namą, kurio vertė 14 mln. litų, tačiau apie jų pardavimą viešai neskelbiame“, – „15min“ sakė K.Marčiulevičienė.
Pasak brokerės, tokių namų pardavimo skelbimų publikuoti viešai neverta – jiems naujų savininkų ieškoma kitaip: naudojantis banko specialiųjų klientų kontaktais, įmonės kontaktais užsienyje.
„Aš nelaukiu, kad man dėl tokių namų pasipiltų skambučiai, jie parduodami visai kitaip“, – pabrėžė K.Marčiulevičienė.
Moka už kaimynystę
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras teigia, kad prestižiniu būstu Lietuvoje galima vadinti namą, vertą daugiau nei 2 mln. litų.
„Prabangiu būtų galima laikyti didesnės nei 2 mln. litų vertės namą, nors jų kainos Vilniuje, būna, pasiekia ir 6 mln. litų. Realūs pardavimo sandoriai vis dėlto vyksta iki 6 mln. litų vertės namams. Šiemet mūsų agentūra pardavė du (apie 4 mln. litų ir 6 mln. litų) tokius prabangius namus“, – sakė R.Pleteras.
Didžiausią dalį šios sumos milijonų būstui negailintis pirkėjas sumoka už namo vietą – populiariausi šiuo metu Vilniuje yra pusiau uždari Laurų gatvės, Turniškių, Valakampių kvartalai.
„Toks pats namas Valakampiuose gali kainuoti 2–4 kartus brangiau nei kokiuose Bajoruose, mokama ir už prestižą gyventi tam tikrame rajone, ir už kaimyną, įsikūrusį už tvoros, ir už atstumą iki centro“, – pasakojo bendrovės „Apus turtas“ nekilnojamojo turto brokeris Žilvinas Steiblys.
„DNB Nord būstas“ brokerė K.Marčiulevičienė tikina, kad būsto vertė kyla ir dėl buvusio namo savininko asmenybės.
„Manau, niekas nenorėtų gyventi Henriko Daktaro name, o pasididžiuoti gyvenantis buvusio prezidento Valdo Adamkaus name sutiktų kiekvienas“, – pateikia pavyzdį nekilnojamojo turto brokerė.
Įvertina veiklą ir pomėgius
Tačiau įsikurti šiuose rajonuose gali būti nelengva net ir turint pilnas kišenes šlamančių. Tokie būstai pardavinėjami laikantis ypatingo slaptumo.
„Savininkai pageidauja namų viešai nepublikuoti. Paprastai brangūs namai pardavinėjami be reklamos internete, nepublikuojant kainų, nuotraukų, informacija keliauja iš vieno brokerio lūpų kitam ir po to tiesiogiai pirkėjui. Dažnai ir patys pirkėjai pageidauja prabangių namų, kurie neparduodami viešojoje erdvėje“, – sako nekilnojamojo turto brokeris Ž.Steiblys.
Be to, pasak brokerių, būsimam namo pirkėjui uždaruose Vilniaus kvartaluose yra keliamos tam tikros sąlygos.
„Dažnai pardavėjams ir kaimynams svarbu, kas yra pirkėjas, kuo jis verčiasi. Parduodant būstą norima įsitikinti, kad nenukentės kaimynystės gerovė, įsikūrus naujajam savininkui. Būtinai pasidomima jo veikla, o jei ji kelia įtarimų, sandoris gali ir neįvykti“, – pasakojo Ž.Steiblys.
Jam pritaria ir „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas R.Pleteras: būsimiems kaimynams ypač svarbu, kad naujakurys nedrumstų kvartalo ramybės, sutiktų investuoti į kvartalo aplinką, apsaugą, infrastruktūrą.
„Žinoma, galutinį žodį taria pardavėjas, tačiau jei ten gyvena jo draugai, bendraminčiai, darbo kolegos, vargu ar jis norės parduoti namą tam svetimkūniui, kuris vėliau jo pažįstamiems kels problemų“, – sakė R.Pleteras.
„DNB Nord būstas“ brokerė K.Marčiulevičienė priduria, kad išskirtinių namų kvartalų arba net prabangių apartamentų daugiabučiuose savininkai, kurie patys juose gyvena, ypač vengia būstą parduoti su šešėline veikla reikalų turintiems asmenims.
Statyboms gaili laiko
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo teigimu, rasti tinkamą pirkėją daugiau nei 2 mln. litų kainuojančiam namui yra sunku. Vidutiniškai tokio namo pardavimas trunka apie metus, tuo tarpu ekonominės klasės namai parduodami maždaug per pusmetį.
„Potencialų pirkėją prabangiam namui rasti ir derėtis su juo yra sunku, nes tai dažniausiai nekilnojamojo turto rinkoje išsilavinę, išprusę žmonės. Be to, juk ir deramasi ne dėl vieno milijono litų, todėl perkama itin atsargiai“, – sakė R.Pleteras.
Parduoti brangius namus sunkiau ir dėl to, kad tokius namus įperkančių asmenų labai nedaug, o ir rinktis jie beveik neturi iš ko. Milijonų būstui negailintys asmenys dažniausiai renkasi vos iš trijų penkių namų, o parduodantys namą čiumpa patį pirmą pirkėją, jei tik šis atitinka keliamas sąlygas.
Nusiderėti perkant daugiau nei 2 mln. litų vertės namą, pasak R.Pletero, galima tiek pat, kiek ir perkant ekonominės klasės būstą – nuo 5 iki 15 proc. prašomos kainos.
„DNB Nord būsto“ brokerė K.Marčiulevičienė pažymi, kad namus už 2–3 mln. litų parduoti dar sunkiau dėl to, kad tokią sumą namui numatę žmonės suabejoja, ar ne verčiau būstą statytis patiems pagal savo poreikius, užuot keliantis į kažkieno kito gyventą būstą.
„Tuo tarpu namo už 10 mln. litų pirkėjas žino, kiek laiko ir jėgų kainuoja statybos, todėl vos radę jų poreikius atitinkantį būstą, jį perka“, – teigė K.Marčiulevičienė.
brangūs namai pardavinėjami be reklamos internete, nepublikuojant kainų, nuotraukų, informacija keliauja iš vieno brokerio lūpų kitam ir po to tiesiogiai pirkėjui.
Krizė nenuskurdino
Dažniausiai prabangius namus perka užsienio verslininkai arba lietuviai, užimantys pačias aukščiausias pareigas tarptautinėse įmonėse, bankuose. Taip pat tokius namus įperka ir sėkmingą savo verslą sukūrę, turintys šeimas 40–50 metų lietuviai.
Nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad per krizę – tada, kai dalis už paskolas butus ir namus pirkusių Lietuvos gyventojų nesugebėjo už juos išsimokėti, prabangių namų savininkai nenuskurdo.
Per krizę nebuvo justi jokio prabangių namų rinkos sujudimo, niekas nesikraustė – pasiūla buvo tokia, kokia išlikusi šiandien. Tiesa, prabangių namų kainas krizė taip pat apkarpė: jos smuko 20–30 proc.
Kaune šiuo metu brangiausias namas parduodamas Fredoje, netoli Botanikos sodo. 1995–2002 m. statytas beveik 800 kv. m namas su 26 arų sklypu vertinamas 8,3 mln. litų.
Klaipėdoje už 300 kv. m prabangiai įrengtą namą su 8 arų sklypu pačiame miesto centre prašoma 5 mln. litų.
Už panašias sumas pardavinėjami ir mažesni viešbučiai, poilsinės, nenauji administraciniai biurų pastatai.
