Šalies verslo aplinkos gerinimas, kreditų rinkos gaivinimas, ES struktūrinės paramos gavimo supaprastinimas ir spartinimas, palankesnės sąlygos eksportui ir investicijoms į inovacijas – tai kelios nuostatos, kuriomis ketinama gaivinti šalies ekonomiką.
Antradienį šalies pramonės atstovai kalbėjo, ar tinkamomis priemonėmis valdžia siekia įgyvendinti programą ir skatinti ūkį.
Antradienį šalies pramonės atstovai kalbėjo, ar tinkamomis priemonėmis valdžia siekia įgyvendinti programą ir skatinti ūkį.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pabrėžia, kad nuo Vyriausybės parengto programos plano ir priimtų priemonių bei jų įgyvendinimo priklausys verslo ir pramonės padėtis šalyje, be to, tai lems ekonominę ir socialinę Lietuvos padėtį ateinančius ketverius metus.
Veikti aktyviau
„Šiame plane nekonkretumas jau tapo tradicija. Išsakyta minčių, kad šalyje siaučia ne finansų, o valdymo krizė – valstybė nesusidoroja su jai pavestomis užduotimis, tad tenka matyti liūdnas pasekmes. Turime aktyviai dalyvauti šiame procese ne kaip stebėtojai, o rodyti iniciatyvą, nes nuo to priklausys, kokioje šalyje gyvensime artimiausius ketverius metus, – pramonės įmones vienijančias asociacijas ragino Sigitas Besagirskas, LPK Finansų ir ekonomikos departamento direktorius. – Laiko liko nedaug – iki vasario 10 dienos turime efektyviai reaguoti, pateikti konkrečius siūlymus ir parengti tokį priemonių planą, kuris būtų palankus atskirai kiekvienai įmonei ir verslui apskritai.“
Jis pasigenda, kad prie kai kurių verslo gaivinimo programos nuostatų net nėra įrašyta, kokios priemonės bus taikomos. „Kai kurios nuostatos, tarkime, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo didinimas Vyriausybės priemonių plane minimas apie 10-15 kartų, tai yra labai sveikintina nuostata, tačiau norisi daugiau konkretumo ir aiškumo. Arba, pavyzdžiui, dėl darbo santykių lankstumo didinimo įtrauktos abstrakčios frazės. Nors jos ir yra mums palankios, konkrečiai įgyvendinant galima pasukti ir vienaip, ir kitaip bei pasiekti dar blogesnių rezultatų, nei buvo iki šiol“, – vardijo S.Besagirskas.
Klaidos taisomos
Vidmantas Vikšraitis, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys, sako, kad verslo gaivinimo priemonių plane per daug dėmesio skiriama statybų sektoriui, o tekstilės pramonė pamirštama.
„Lietuvos maisto pramonės“ asociacijos atstovė Elena Paviržienė teigia, kad alkoholio pramonės sektorius eina bankroto link dėl akcizo padidinimo – gamyklose trumpinamas darbo laikas, mažinamas etatų skaičius, smunka pardavimas, tad ir akcizo mokesčio biudžetui daugiau nepavyko surinkti, kaip buvo planuota. „Padidėjus stipriojo alkoholio akcizui, šių metų sausio pardavimas, palyginti su praėjusių metų sausiu, sumažėjo 78 proc., tad akcizo mokesčio už sausį į biudžetą surinkta 23 mln. litų mažiau. Procentu padidinus pridėtinės vertės mokestį, iš jo surinkta maždaug 27 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai“, – dėstė ji ir prognozavo, kad vasarį situacija bus dar niūresnė.
„Sausį „Sodra“ nesurinko 50 mln., o valstybės biudžetas – 120 mln. litų, – statistiką papildė LPK prezidentas Bronislovas Lubys. – Premjeras Andrius Kubilius patikino, kad vyksta klaidų taisymas, tad tikėkime ir prisidėkime.“
