Didėjant LPK nepasitenkinimui savo remiama dešiniųjų valdžia, jau netgi girdėti kalbų, kad konfederacija gali atšaukti savo parašą po vadinamuoju Nacionaliniu susitarimu. Tai interviu „Lietuvos rytui“ patvirtino LPK atstovas Vyriausybėje, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis.
„Tokia galimybė tikrai yra. Juk tam bus ir gera proga – spalį baigiasi to susitarimo galiojimo laikas ir jo galima tiesiog nepratęsti.
Tai nieko keista. Juk valdžia kol kas net nesiima vykdyti daugelio svarbių ir esminių įsipareigojimų, kurie numatyti susitarime. Pavyzdžiui, lyg ir buvo atsiradę politinės valios pagaliau liberalizuoti darbo santykius, tačiau viskas vėl įstrigo. Kuo artyn rinkimai, tuo labiau valdančiosios partijos užsiima populistiniais žaidimais. Nejuda ir Elektros, Alternatyvių išteklių, Šilumos įstatymai“, – sakė Š.Birutis.
Anot jo, LPK juk vienija kone tris tūkstančius įvairių įmonių, kurios visos turi savo interesų.
„Taigi kalbos apie kažkokį neskaidrų lobizmą arba spaudimą valdžiai, kuri būtent LPK teikia privilegijas, – netiesa“, – sakė pramonininkų atstovas.
Jo teigimu, džiugios kalbos apie sėkmingai naudojamus europinės paramos pinigus – labiau propaganda.
„Iš tiesų dauguma tų pinigų tebeguli kontroliuojančių institucijų kišenėse ir fonduose. O verslas, patikėjęs valdžios pažadais, liko prie suskilusios geldos“, – tvirtino Š.Birutis.Kalbos apie kažkokį neskaidrų lobizmą arba spaudimą valdžiai, kuri būtent LPK teikia privilegijas, – netiesa.
Pramonininkai taip pat nemato jokios paramos verslui, kuriančiam darbo vietas, aktyvių Vyriausybės veiksmų siekiant, kad Europos Sąjunga pagaliau pradėtų kurti bendrą energetikos politiką.
„Nejuda ir dujotiekio su Lenkija reikalai, bendros Baltijos valstybių rinkos kūrimas. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis valdžios, besigyrusios kova su monopolijomis, rūpestis – kurti naujas monopolijas. Kaip kitaip būtų galima įvertinti abiejų skirstomųjų elektros tinklų sujungimą? Akis bado ir tai, kad prie energetikos sektoriaus vairo sodinami saviškiai“, – sakė Š.Birutis.
