Kaip teigiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešime spaudai, pernai naujai užsikrėtė 131 vyras ir 49 moterys.
Preliminariais duomenimis, praėjusių metų sergamumo ŽIV rodiklis 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, palyginti su 2008 metais, išaugo – užpernai jis siekė 2,83 atvejo, pernai – 4,94.
Šių metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje diagnozuoti 1581 ŽIV infekuoti asmenys. Iš jų daugiau nei 83 proc. arba 1314 sudaro vyrai, beveik 17 proc. arba 267 – moterys.
2009 metais paskutine ŽIV stadija – AIDS susirgo 37 ŽIV užsikrėtę asmenys, užpernai ja susirgusiųjų buvo daugiau (55). Nuo AIDS pernai mirė vienu žmogumi mažiau nei užpernai – atitinkamai 13 ir 14 gyventojų.
Dažniausiai ŽIV plinta vartojant injekcinius narkotikus. Šiuo būdu 2009 metais užsikrėtė 117 asmenų, tai sudarė 65 proc. visų naujai registruotų atvejų. Tai beveik trigubai (2,8 karto) daugiau nei užpernai, kai naujų ŽIV atvejų tarp narkotikų vartotojų buvo užregistruota 42 (arba 44,2 proc. nuo 2008-aisiais užregistruotų naujų atvejų).
43 asmenys (23,9 proc. visų naujai registruotų atvejų) pernai ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius (34 – heteroseksualius ir 9 – homoseksualius). Dvidešimties naujai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Užsikrėtusių ŽIV amžiaus vidurkis kasmet jaunėja. 2009 metais užsikrėtusiųjų šiuo virusu amžiaus vidurkis – 34 metai, užpernai vidurkis buvo 35 metai.
Daugiausiai praėjusiais metais užsikrėtusiųjų užregistruota Vilniaus (51), Klaipėdos (35), Šiaulių (23) ir Kauno (22) apskrityse, mažiau Alytaus (14), Utenos (10), Telšių (5), Panevėžio (4), Tauragės (3) apskrityse, Marijampolės apskrityje pernai ŽIV atvejų neregistruota.
Palyginti su 2008-ųjų metų duomenimis, sparčiausias ŽIV atvejų augimas 2009-aisiais nustatytas Šiaulių (padidėjo 11 kartų), Utenos (padidėjo 3,3 kartus), Vilniaus (padidėjo 1,8 kartus) ir Klaipėdos (padidėjo 1,7 kartus) apskrityse.
Absoliučiais skaičiais daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių yra Klaipėdos apskrityje (463), toliau rikiuojasi Vilniaus (311), Kauno (107), Šiaulių (95), Telšių (58), Alytaus (56), Utenos (27), Panevėžio (21), Marijampolės (17), Tauragės (11) apskritys.
ULAC praneša, kad Klaipėdoje jau keletą pastarųjų metų yra aukščiausias sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje, kuris, preliminariais duomenimis, 2009 metais išaugo ir siekė 111,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis 2,6 kartus aukštesnis už bendrą Lietuvos sergamumo ŽIV vidurkį (42,5).
Beveik pusė (22) pernai naujai išaiškintų moterų užsikrėtė ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 21 – lytinių santykių metu nuo savo lytinio partnerio, šešių užsikrėtimo būdas nežinomas.
Nuo 2007 metų Lietuvoje visoms nėščiosioms siūloma nemokamai pasitikrinti ne tik dėl sifilio, bet ir dėl ŽIV. Pernai nėščiųjų patikros metu buvo išaiškintos 8 užsikrėtusios ŽIV moterys. Iš viso pernai gimė 13 vaikų, kuriuos gimdė užsikrėtusios ŽIV moterys. Šiuo metu pasakyti, ar jie nuo motinos užsikrėtė ŽIV, dar negalima. Ar vaikai užsikrėtė ŽIV infekcija, paaiškės maždaug po pusantrų jų gyvenimo metų.
