Praras liūto dalį
Alkoholiniai gėrimai iki šiol sudaro didelę dalį degalinių apyvartos. Konkrečių skaičių asociacijos vadovas L.Vosylius neatskleidė, tačiau pripažino: netekus galimybės prekiauti alkoholiu, degalinės patirs tikrą sukrėtimą.
„Dėjome labai daug pastangų, kad draudimo terminas būtų nukeltas kiek įmanoma vėliau. Mūsų įmonių apyvartose tikrai didelę dalį sudaro prekyba alkoholiu, ir jos tikrai nebūtų spėjusios pasiruošti tokiam draudimui, jei jis būtų taikomas jau dabar, todėl džiugina, kad pasirinktas bent kompomisinis sprendimas nukelti draudimą iki 2016 m.“, – 15min.lt sakė L.Vosylius.
Jo teigimu, dabar prekyba alkoholiu degalinese sudaro liūto dalį – į degalinių parduotuves būtent ugninių gėrimų užsukama dažniausiai, o prie gėrimų perkama ir užkanda.
„Buitiškai lietuviškai aiškinant, įsivaizduokime vyruką, kuris po futbolo treniruotės vakare atvažiuoja įsipilti degalų. Jis perka kartu du buteliukus ar skardines alkoholio, šalia to nusprendžia nusipirkti dar ir sūrio, dar traškučių ir žmonai sidro. Išeina tokia sinergija, kad pirkdamas alkoholio jis įsigyja ir kitų prekių“, – aiškino pirkėjų logiką Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Todėl panaikinus leidimą degalinėms prekiauti alkoholiniais gėrimais, pasak L.Vosyliaus, didelė dalis degalinių keis savo darbo principus ir stengsis persiorientuoti į automatines degalines.
„Iki šiol strategija buvo būti mažomis parduotuvėmis, tačiau uždraudus prekybą alkoholiu, vien iš degalų tikrai darysis sudėtinga išgyventi ir teks galvoti apie automatines degalines. Didieji tinklai yra ne kartą apie tai užsiminę, nes dabar automatinės degalinės turi mažiausiai problemų, joms reikia mažiausiai darbuotojų“, – pažymi pašnekovas.
Brangins degalus?
Anot jo, neabejotina, kad degalinės jau nuo šiemet nebepirks naujų šaldytuvų, pamažu nebepirks naujų licenzijų ir atsisakys dalies darbuotojų degalinėse.
Išeina tokia sinergija, kad pirkdamas alkoholio jis įsigyja ir kitų prekių, – aiškino pirkėjų logiką Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Tačiau asociacijos vadovas neatmeta, kad net ir davus pakankamai laiko prisitaikyti prie besikeičiančiančių verslo sąlygų, prekybos alkoholiu uždraudimas gali auginti ir degalų kainas.
„Savaime suprantama, kad naujų automatinių degalinių steigimas ir pertvarkymas dabartinių pareikalaus papildomų lėšų, kurios, kas gali paneigti, kad guls ant vartotojų pečių. Kažkam tuos nuostolius dengti reikės“, – užsimena dėl prekybos alkoholiu degalinėse draudimo galimai brangsiant degalus L.Vosylius.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas pažymi, kad Seimui uždraudus degalinėse alkoholiu prekiauti naktį, keturiems didžiausiems degalinių tinklams teko atleisti 600 darbuotojų.
„Mes, kaip verslas, sunkiai prisitaikėme prie draudimo alkoholiu prekiauti degalinėse naktį – keturiuose stambiausiuose degalinių tinkluose darbo neteko 600 žmonių. Dauguma degalinių po 22 val. apskritai nebedirba. Tai turbūt ir yra atsakymas, kiek mums sprendimai, susiję su prekyba alkoholiu, yra svarbūs“, – pažymėjo pašnekovas.
Anot jo, kol kas stambieji degalinių tinklai neskuba imtis veiksmų, nes vis dar puoselėja viltis, kad naujasis Seimas, susirinkęs po rudenį vyksiančių rinkimų, draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse atsisakys.
„Dedame vilties, kad galimai naujasis Seimas tą draudimą vėl peržiūrės, ir gal dar data bus pakeista. Jei ir ne, vis dėl to labiausiai džiaugiamės, kad ta data numatyta gana tolima“, – kalbėjo L.Vosylius.
Jiems visai nerūpi valstybės interesas, – piktinasi Antanas Matulas.
Nerūpi valstybė
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas verslininkų viltis vadina naiviomis. Anot jo, prekiautojai degalais turėtų džiaugtis, kad buvo įsiklausyta į jų argumentus ir draudimo terminas nukeltas į 2016-uosius, o ne gąsdinti visuomenę.
„Šitie argumentai, kad kažkas bus uždaryta, sumažinta jau naudojami daugelį metų. Į juos jau reikia nebereaguoti. Degalinės yra skirtos prekybai degalais, o ne alkoholiu. Priešingu atveju, vaistinėse reiktų leisti prekiauti degalais. Taip galėčiau pajuokauti“, – kalbėjo A.Matulas.
Rimtai kalbant, pasak A.Matulo, grasindami degalų brangimu ir darbuotojų atleidimais verslininkai demonstruoja savo abejingumą valstybei.
„Jiems visai nerūpi valstybės interesas. O mes pirmiausiai turime galvoti apie valstybę. Valstybė, kuri paremta alkoholio verslu, neturi jokios ateities. Valstybė tikrai neturi skatinti alkoholio pardavimų, nes pelnas nuo to eina konkretiems asmenims, o nuostolius per sveikatos, socialinę apsaugą, per gelbėjimo tarnybas turi dengti valstybė. Dabar ji eina teisingu keliu drausdama degalinėse prekiauti alkoholiu“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
