Premijas per krizę dalijęs J.Olekas stebisi lėšų trūkumu profesionaliai kariuomenei

J.Olekas, prieš metus paskutinėmis vadovavimo Krašto apsaugos ministerijai (KAM) dienomis išdalinęs 20 mln. litų premijoms ir pasirašęs prieštaringai vertinamo 190 mln. litų vertės laivų pirkimo sutartį, tokią nuomonę išsakė Konstituciniam Teismui (KT) antradienį pradėjus nagrinėti, ar teisės aktai, kuriais numatoma atsisakyti šauktinių kariuomenės, palaipsniui pereinant prie profesionalios, neprieštarauja Konstitucijai.

"Praeita Vyriausybė (socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovauta - BNS) skyrė daugiau lėšų negu ši. Manau, kad išlaidauti nereikia, bet skirti pakankamai lėšų, kad gynyba būtų užtikrinta. Teisintis dėl to, kad neturime lėšų, manau yra mažiausiai nekorektiška. Socialdemokratai paskyrė lėšų tiek, kiek reikėjo, kad kariuomenė galėtų funkcionuoti užtikrinant Lietuvos saugumą", - po teismo posėdžio žurnalistams sakė J.Olekas.

Atlikusi 2008 metų KAM finansinį auditą Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad tuometinio ministro J.Oleko vadovauta ministerija reprezentacijai panaudojo daugiau lėšų, nei tai leido Vyriausybės nutarimas. Vietoj numatytų 4 proc. ministerija reprezentacijai panaudojo 6,4 proc. visų jos išlaidoms skirtų lėšų, iš viso - 6,4 mln. litų.

Be to, aptikta pažeidimų atliekant viešuosius pirkimus, taip pat nustatyta, kad 2008 metais J.Olekui vadovaujant KAM dalis darbo užmokesčio mokėta iš kitoms reikmėms skirtų lėšų, ne pagal teisės aktų reikalavimus buvo pervedamos socialinio draudimo įmokos. Be to, kariuomenė įsigijo medalių už daugiau nei 72 tūkst. litų, nors šios lėšos buvo skirtos aprangai ir patalynei pirkti.

Antradienį viešame Seimo posėdyje pareiškėjui - Seimui atstovaujantys parlamentarai Stasys Šedbaras ir Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad grėsmės atveju prireikus atlikti pilietinę pareigą - ginti valstybę tą daryti būtų šaukiami nepasiruošę piliečiai.
Pasak S.Šedbaro, įstatymų leidėjas nepalikęs galimybių atlikti privalomąją ar alternatyviąją tarnybą, o pareigą ginti tėvynę ir pasirengimą tam palikęs savanoriškumo principui "viršijo tautos suteiktus įgaliojimus".

A.Anušauskas savo ruožtu teigė, kad jau šiuo metu yra akivaizdu, kad nebus įgyvendintas KT nagrinėjamais teisės aktais pasirinktas modelis.

"Lietuvos kariuomenė šiuo metu susiduria su sunkumais užtikrindama savo funkcijų įgyvendinimą. Profesinės karo tarnybos karių skaičius yra kelis kartus mažesnis negu norėta. Kariuomenėje svarbiausia žmonės. Karinis dalinys be žmonių tik pavadinimas. Daug kas galėtų paklausti, kiek tokių dalinių apskritai Lietuvoje turime. Padėtis tikrai nėra gera ir dabar ji nepagerėjo. Ne viską galima sukrauti ant privalomosios karo tarnybos", - sakė A.Anušauskas.

Atsakovas - J.Olekas argumentuodamas, kodėl nereikia privalomosios karinės tarnybos sakė, kad Lietuvos geopolitinė padėtis yra teigiamai pasikeitusi, grėsmės atveju pakankamą rezervo kiekį būtų galima surinkti iš privalomąją ir savanorišką karo tarnybą baigusių karių, bei Šaulių sąjungos narių.

"Manau, kad pasirinktas kelias atitinka Konstituciją ir šalies gynybos galių stiprinimą", - sakė J.Olekas ir pažymėjo, kad jam esant krašto apsaugos ministru gynybai buvo skiriama daugiau kaip milijardas litų, o tuo tarpu dabartinė valdžia lėšas mažina.

Buvęs KAM vadovas stebėjosi, kodėl yra kalbama apie karių profesionalų trūkumą, kai į vieną profesinės karo tarnybos vietą pretenduoja 8 kandidatai.

Jis taip pat pažymėjo, kad daugelio NATO šalių ginkluotosiose pajėgose tarnauja profesionalūs kariai. S.Šedbaras šiam teiginiui nepritarė sakydamas, kad PKT pakanka tarptautiniams įsipareigojimams ir NATO funkcijoms, bet ne visos šalies gynimui.

Anot KT, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas nutarimas šioje byloje, nuspręsta jos nagrinėjimą paankstinti.

Į KT Seimas nutarimu kreipėsi kovo pabaigoje. KT prašoma išaiškinti, ar rezoliucijoje "Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų" esanti nuostata, kad "tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės", privalomąją karo tarnybą išsaugant tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, o įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas karo prievolės institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti piliečius, kurie galėtų deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, Seimas priėmė 2008 metų kovą. Remiantis ja ir kitais teisės aktais J.Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.

Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad dabar privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nebelikti iki 2013 metų.