Premjero teigimu, ateityje šilumos tiekėjai kartu su sąskaitomis privalės pateikti informaciją, kiek energijos suvartojo visas daugiabutis. Taip pat gyventojai turės būti informuojami, kiek energijos suvartojo daugiausiai ir mažiausiai už šildymą mokantys daugiabučiai.
„Vilniaus šilumos ūkyje nėra vykdomi tie teisės aktų reikalavimai, kurie kitose savivaldybėse vykdomi, dėl to, kaip turi atrodyti žmonėms pateikiamos sąskaitos. Tai, tikimės, bus ištaisyta artimiausiu metu“, – sakė A.Kubilius.
Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis sąskaitose už šildymą taip pat pasigedo. Skaidrumo trūkumas, jo teigimu, ir sukelia gyventojų nepasitikėjimą.
„Mums sukėlė abejonių tai, kad sąskaitose nėra skaidrumo. Šilumos tiekėjas pats sprendžia, žmogus neturi jokios įtakos sąskaitai, negali jos kontroliuoti. Tai čia ir yra visa problema, žmogus nebepasitiki tiekėju ir pateikta sąskaita ir atsiranda įvairiausių gandų, kartais galbūt net ir pagrindo piktnaudžiavimui monopoline šilumos tiekėjo padėtimi“, – žurnalistams kalbėjo D.Matulionis.
Jis pridūrė, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų apsvarstyti galimybę pas save turėti nepriklausomus sąskaitų vertintojus. „Toliau matyt reikės keisti įstatymus. Mes norėtume, kad šilumos tiekėjas privalėti teikti visą informaciją apie finansinius rodiklius“, – dėstė kancleris.
Išeitis – renovacija
D.Matulionis sakė, kad pasitarime taip pat buvo nagrinėta galimybė valstybės lėšomis renovuoti prastos būklės šilumos punktus Vilniaus daugiabučiuose. Tam, jo teigimu, reikėtų maždaug 50 mln. Lt. „Yra tokia mintis, tačiau mes turime diskutuoti, ar tam nereikės gyventojų sutikimo, ar nebus lygiai tokia pati tvarka kaip su renovavimu“, – sakė D. Matulionis.
Kancleris pažymėjo, kad dalis šilumos punktų priklauso „Vilniaus energijai“. Todėl svarstoma, kad juos už likutinę vertę iš bendrovės galėtų nusipirkti gyventojai.
D.Matulionio teigimu, taip pat yra aiškinamasi, ką daryti tuo atveju, jeigu kiltų rimtų įtarimų, kad šilumos tiekėjas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. „Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turės pateikti informaciją, kas tokiu atveju pradėtų tyrimą, nes yra abejonių, ar Konkurencijos taryba, ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų jį atlikti. Jeigu šilumos tiekėjai piktnaudžiavo, tai sąskaitos turėtų mažėti. bet jeigu pasitvirtins, kad jokio čia piktnaudžiavimo nėra, o žmonės gauna tokias sąskaitas dėl to, kad nerenovuoja butų, tai nieko padaryti negalim“, – sakė D.Matulionis.
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius ir sostinės vicemeras Romas Adomavičius tikino, kad geriausia išeitis iš susidariusios situacijos, kuomet gyventojai už šildymą gauna didžiules sąskaitas, yra daugiabučių renovacija.
R.Adomavičiaus teigimu, mažiausia vilniečių mokama kaina už šildymą yra nepilni 2 Lt už 1 kvadratinį metrą, o didžiausia –15,5 Lt už 1 kvadratinį metrą.
„Gyventojai gavę šitą informaciją, turėtų pradėti mąstyti, kas čia yra. Kilovatvalandė mieste kainuoja visiems vienodai, o kiekvieną mėnesį ištraukti iš piniginės kiekvienas butas turi skirtingai. Manau, kad nuo to mąstymo turėtų prasidėti procesas, kuris vadinasi renovacija“, – kalbėjo R.Adomavičius. Taip pat jo teigimu, reikėtų pradėti perėjimo prie šildymo biokuru procesą. Tai esą sumažintų kilovatvalandės kainą 30 proc.
Po dviejų savaičių turėtų vykti antrasis pasitarimas dėl šilumos kainų. Jame turėtų būti svarstoma, kaip suteikti gyventojams daugiau informacijos apie jų gaunamas sąskaitas.
