Po Vyriausybės posėdžio ministras pirmininkas Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad Vokietijos ir Lenkijos kompanijoms, kurios kreipėsi į Stokholmo arbitražą, pavyko susitarti su „Gazprom“ dėl kainų koregavimo atgaline data.
„Šiuo požiūriu Lietuva eina tuo keliu, kuriuo ėjo ir kitos valstybės“, – trečiadienį sake premjeras.
„Labai svarbu yra tai, kad, Europos Komisija jau oficialiai pradėjo tyrimą dėl galimai nesąžiningos „Gazprom“ kainų politikos Centrinėje ir Rytų Europoje. Ir apie tai tiesiogiai su „Gazprom“ vadovybe esame kalbėję ne vieną kartą, taip pat ir šiuose rūmuose.
Aiškiais argumentais stengėmės juos įtikinti, kad „Gazprom“ galėtų kainas koreguoti nelaukiant tokių arbitražinių veiksmų, bet to nesulaukėme“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp AB „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“.
Nuo 2004 m. iki 2012 m. „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina ženkliai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino AB „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“, ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne AB „Lietuvos dujos“, o „Gazprom“ naudai.
Šis Lietuvos reikalavimas yra naujas, tačiau primename, kad anksčiau „Gazprom“ du kartus buvo kreipęsis į Stokholmo arbitražą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo ir susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.
2012 m. liepos mėnesį Arbitražo Tribunolas atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Tribunolas taip pat konstatavo, kad dujų kainos taikymo aspektai negali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme. Todėl šie reikalavimai šiandien yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže.
