„Manau, kad juridiniams asmenims reikia leisti žemę įsigyti. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje yra įsikūrę žemės ūkio bendrovės, jos gana sėkmingai vykdo veiklą ir jeigu mes ekonominiu požiūriu įvertinsime, kiek jos sumoka mokesčių, skaičiuojant pagal jų turimą hektarų plotą, tai pamatysime, kad jie yra patys didžiausi mokesčių mokėtojai, oficialiai įdarbina žmones“, – antradienį interviu LRT radijui teigė A.Butkevičius.
Praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto sudarytai darbo grupei Seime svarstant siūlymus dėl žemės pardavimo Lietuvoje, kelis tūkstančius hektarų turintis ūkininkas iš Kupiškio Zigmas Aleksandravičius aiškino, kad žemė neturi būti parduodama tik juridiniams asmenims. Jis pasisakė už tai, kad užsieniečiai galėtų įsigyti žemės.
Seimas kovo mėnesį spręs, kada surengti referendumą dėl žemės pardavimo juridiniams asmenims ir užsieniečiams.
Premjeras sako, kad Lietuvoje nuo šių metų galioja pakankamai geri saugikliai, taikomi žemės pirkėjams: „Manau, kad mažai žemdirbių yra su tais saugikliais susipažinę.“
Pasak A.Butkevičiaus, Lietuvoje galioja net tokie saugikliai, kurių nėra kitose valstybėse. Jis pripažino, kad dabar savivalda nuo žemės buvo nušalinta, tačiau ateityje norima jai suteikti daugiau galių.
„Dabar savivalda turės tam tikrą įtaką – pirmiausia žinos, kokia ta žemę yra laisva, kuri priklauso valstybei. Apie tai bus informuojamos net seniūnijos“, – LRT teigė A.Butkevičius.
Nuo šių metų Lietuvoje norint parduoti žemę reikia įsitikinti, ar jos nenori pirkti artimiausi kaimynai ir jeigu nori, žemę privalu pirmiausia pasiūlyti jiems. Be to, privatūs žmonės ir bendrovės nuo šiol gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė Seime analizuoja visus siūlymus dėl žemės pardavimo Lietuvoje.
