- Premjere, neteisėto praturtėjimo mastai, anot prezidentės, yra milžiniški. Taip ji vakar sakė susitikusi su teisėtvarkos institucijų vadovais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas šiek tiek mažiau nei mėnuo iki Seimo rinkimų sako, jog septyni politikai yra įtariami neteisėtu, nusikalstamu praturtėjimu, tarp jų, ir dabartiniai Seimo nariai. Gal pasidomėjote, ar tame sąraše nėra Jūsų partijos, frakcijos narių? Kaip čia dabar visuomenei susigaudyti?
- Tai tikrai labai svarbi mūsų nuostata ir ją įgyvendinam kartu su Prezidente – tarp valstybės tarnyboje, politikoje veikiančių asmenų negali būti tokių, kurie būtų įtariami neteisėtai praturtėję. Ir štai tyrimo rezultatai, pateikti patikrinus visą valstybės tarnybą. Jie bent jau skaitmeniškai tampa žinomi, ir tai gerai, tokie rezultatai geri. O toliau VMI turėtų, aš manau, pasakiusi tokius duomenis, informuoti galbūt Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ar Seimo vadovybę, kuriuos Seimo narius tai liečia, kad neliktų kaboti neaiškus šešėlis ant visų Seimo narių.
- VMI sako, kad duomenų apsauga neleidžia atskleisti duomenų apie neteisėtai nusikalstamai praturtėjusius žmones. Tačiau kita vertus, politikai yra vieši asmenys, jiems algą moka mokesčių mokėtojai ir tai yra viešas interesas. Ar jis reikalauja slėpti sukčius?
- Aš tikrai nesiimu gilintis ir ginčytis dėl teisinių detalių. Aš manau, kad toks neapibrėžtumas tikrai neturėtų ilgai likti neišspręstas. Tai gal ir Seimo vadovybė pagalvos, pasirūpins, kaip tą aiškumą turėti kuo galima aiškesnį ir kuo greičiau.
- Prezidentė šią savaitę taip pat pasisakė dėl šilumos ūkio ir, dar svarbiau, dėl trijų partijų, kurios susijusios su žalingais sprendimais šilumos ūkyje. Bent jau taip galima interpretuoti Prezidentės pareiškimą dėl socialdemokratų, „darbiečių“ ir Artūro Zuoko partijos veiksmų. Cituoju Prezidentę: „labai noriu atkreipti visų žmonių dėmesį – labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai nei Jūsų interesas“, kalbėdama apie šilumos ūkio sprendimus sakė Prezidentė. Kaip Jūs, premjere, ši Prezidentės pranešimą išgirdote?
- Prezidentė dėl Vilniaus miesto politikų entuziazmo siūlyti tariamus šilumos problemos sprendimo būdus, susijusius su Lietuvos elektrinės, tai yra Elektrėnų elektrinės, kvotų perskirstymu pasakė lygiai tą patį, ką aš jau rugpjūčio mėnesį sakiau. Tokie siūlymai, ar Vilniaus savivaldybės politikų, ar Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, ar pono Janukonio, vadovaujančio Vilniaus šilumai ir kartu visiems šilumininkams, rodo, kad siūlytojai norėtų gauti daugiau pelno ir pajamų visų elektros vartotojų sąskaita, ypač žinant, kad Elektrėnuose artimiausiu metu pradės veikti naujas elektros blokas, gaminantis pigesnę elektros energiją.
Tai visas toks planas nebetenka net ir ekonominės prasmės, nes prašymas, kad elektra būtų iš Vilniaus kogeneracinių elektrinių supirkinėjama Elektrėnų už tokią kainą, už kiek yra superkama Elektrėnų elektrinės pagaminta elektra. Tokie siūlymai turėjo šiek tiek logikos pernai ar užpernai, bet šiais metais tos logikos nebelieka, nes ta kaina bus pakankamai maža ir kokios nors naudos iš to net ir patys šilumos gamintojai kituose miestuose neturės. Tai tą jau kartojau nuo rugpjūčio mėnesio, bet Vilniaus politikai dar kartą bandydami, matyt, paslėpti ir savo nesugebėjimą normaliai tvarkytis Vilniaus miesto šilumos ūkyje, bando demonstruoti, kad dėl šilumos reikalų kalta yra Vyriausybė ar Prezidentė. Jie priėmė tokį kreipimąsi į Prezidentę ir Prezidentė dar kartą atsakė panašiai tuos pačius dalykus, ką ir aš kartojau.
- Premjere, čia dalykinė pusė. Bet kai kurie politologai sako, kad tai yra kišimasis Seimo rinkimų kampaniją. Artūras Zuokas sako, kad Prezidentė meta gelbėjimosi ratą Andriui Kubiliui Seimo rinkimuose. Kaip Jūs šitą pareiškimą vertinate?
- Aš nevertinu, kur čia kokie gelbėjimosi ratai. Pono Zuoko bandymas uždrausti Prezidentei kalbėti tai, ką ji gali ir nori pasakyti rinkimų kampanijos ar ne rinkimų kampanijos metu, yra visiškai neracionalus. Prezidentė yra valstybės vadovė, laisva, turi konstitucinę teisę kalbėti, niekas negali pasakyti, kad ji dabar gali ar negali kalbėti, o ypač negali kalbėti tada, kai pakritikuoja kurią nors partiją.
- Jūsų Vyriausybės ūkio ministras šią savaitę sakė, jog „Vilniaus energijos“ pelnas išlieka paslaptimi. Kalbama apie tai, kad kainodara nedraudžia palūkanų įtraukti į tarifą ir į pelną. Ūkio ministras sako, kad taip sąnaudos per tarifą perkeliamos vartotojams. Registrų centras, kuris registruoja įmonių ataskaitas, taip pat neturi šios įmonės ir su šia įmone susijusių ataskaitų keletą metų. Premjere, Registrų centras galėtų imtis įmonės likvidavimo. Kaip Jums atrodo, reikėtų tą daryti?
- Būtų gerai, kad ponas Zuokas, vadovaujantis Vilniaus miestui, mažiau aiškintųsi, kas dalyvauja ir kaip dalyvauja kokioje nors rinkimų kampanijoje, ir mažiau galvotų kaip uždrausti Prezidentei kalbėti, o daugiau rūpintųsi savo tiesiogine atsakomybe. „Vilniaus energija“ pastaruosius porą metų nėra pateikusi, kaip numato įstatymas, visų duomenų Registrų centrui.
Tai neleidžia normaliai ir objektyviai įvertinti visą „Vilniaus energijos“ veiklą. O Ūkio ministerija (ŪM), kuri turi Vyriausybės jai priskirtą atsakomybę rūpintis ir vertinti visų valstybės įmonių veiklą, išties turi išplėtotą metodiką, pagal kokius parametrus, skaičius vertinamos visos valstybės įmonės. Vyriausybė paprašė, kad ŪM atliktų ir savivaldybės pagrindinių įmonių veiklos analizę, pradedant nuo šilumos ūkio įmonių. Ir štai susidūrėme su tuo paprastu faktu, kad „Vilniaus energija“, nusižengdama įstatymui, slepia privalomus atskleisti duomenis.
- Bet kaip jūs vertinate, kad štai Teisingumo ministerijai priklauso Registrų centras ir jis kelios savaitės tyli ir nereikalauja vykdyti įstatymo. Kaip čia vertintina tokia institucija?
- Mes pasitikrinsime, kaip galima išreikalauti, jei tų duomenų neduoda. Tačiau duomenis turi pateikti pati įmonė, kuri juos turi, ir jei nepateikia, jai, kiek pamenu, gresia administracinė atsakomybė. Tai reikėjo, matyt, daryti, o už įmonės tokį elgesį politinę atsakomybę turi prisiimti miesto vadovybė. Turint duomenis būtų galima objektyviai nagrinėti, remiantis tais pačiais principais kaip nagrinėjam kitas valstybines įmones, ar tai būtų energetika, geležinkeliai ar uostas.
Visose įmonėse mes matuojame ir nustatome tuos pačius nuosavo kapitalo grąžos rodiklius, kurie labai svarbūs įvertinant, kiek įmonė dirba pelningai, ar ji sugeba uždirbti pelną, kurio reikalaujame, ar sugeba uždirbti ir perteklinius pelnus, ypač reguliuojamose monopolistinėse rinkose. Ir štai iš tokių duomenų, kuriuos ŪM ne tiesiogiai iš Registrų centro, bet kitais būdais paėmusi iš „Vilniaus energijos“ pabandė suskaičiuoti vadinamąją nuosavo kapitalo grąžą, aš pabrėžiu, kad nuosavo, o ne viso, skolinto, taip kaip yra daroma su visom kitom įmonėm, ir atrado, jog „Vilniaus energijos“ nuosavo kapitalo grąža gali siekti ir 50 procentų.
- O kam reikia slėpti šiuos duomenis, kodėl jie nepateikiami Registrų centrui. Ne tik „Vilniaus energija“, bet ir nė viena su viešaisiais pirkimais jose susijusios įmonės nepateikė, kiek man teko domėtis, reikalngų duomenų?
- Aš jums pasakiau tą skaičių, kad nuosavo kapitalo grąža, pagal metodiką, kurią taikome kitoms įmonėms, vertindami jų rodiklius, Lietuvoje privačiame versle yra apie 8 proc., o valstybinėse įmonėse, kol nebuvome pradėję daryti reformų, vidurkis buvo apie 1,5-2 proc. Tai reiškia, kad įmonės tikrai labai menkai būdavo pajėgios generuoti pelną.
Dabar „Vilniaus energijoje“ staiga ta nuosavo kapitalo grąža, kitaip sakant, pelnų analogas pagal tokius duomenis ir pagal tokias pat metodikas kaip skaičiuojama visose kitose įmonėse, pasiekė 50 proc. Tai perteklinį pelną apmoka gyventojai, apmoka tie, kurie perka šilumą. Tai tada kyla ir abejonių, ar tikrai tinkamai tvarkomasi su šilumos ūkiu, ar nėra gaunami pertekliniai pelnai, ar nėra kažkokių spragų tarifų apskaičiavimo metodikoje, gal reikia keisti įstatymus.
Bet visų pirma tam, kad iš tikrųjų būtume įsitikinę, jog tikrai čia yra problemų ir nekaltinam įmonės kokiais nors nepadarytais blogais darbais, tai turėtų būti nedelsiant išspręsta viena problema – jų duomenys, kaip numato įstatymas, turėtų būti Registrų centre ir visi analitikai galėtų objektyviai svarstyti visus duomenis ir diskutuoti, ar čia yra problemų, ar nėra. Bet kai duomenys yra slepiami, tada kyla natūralus įtarimas, kad galbūt jie slepiami tam, kad niekas nuosavo kapitalo grąžos fakto negalėtų tyrinėti.
- Premjere, kalbant apie savaitės aktualijas, štai pramonininkai pateikė savo ūkio raidos apžvalgą ir jie siūlo išlaikyti mokesčių sistemos stabilumą. Ir vienas iš tokių įdomesnių pasiūlymų – specialistų pritraukti iš Rytų. Ką apie tai galvojate?
- Pramonininkų siūlymuose iš tiesų yra daug racionalių dalykų. Aš dar sykį peržiūrėjau mūsų partijos programą, kurią tvirtinsime kaip tik šį savaitgalį. Programa didelės apimties, išsami, mes ją net ir pavadinome „Šešioliktosios Vyriausybės programa“. Tai daug dalykų yra labai panašiai įvardijami.
Tai reiškia, kad pramonininkų siekis garantuoti tęstinumą politikos, ypač finansų stabilumo atžvilgiu, yra tikrai svarbus ir jam skiriam ir mes kaip partijos daug dėmesio. Ir dėl to aš tikiu, kad po rinkimų nekils kokios nors populizmo bangos, kuri tą finansinį stabilumą galėtų stipriai pažeisti. Kiti dalykai, kuriuos pramonininkai siūlo, irgi yra verti dėmesio, apie tai galbūt irgi ne vieną kartą esam diskutavę.
- Specialistų iš Rytų idėja, jūsų nuomone, remtina?
- Aš manau, kad tai atsispindi ir tame, ką mes esame paskelbę ir patvirtinę kaip strategiją „Lietuva 2030“, kur brėžiam tolimesnės perspektyvos ateitį ir kur labai aiškiai sakom, kad Lietuva turi pasaulyje konkuruoti ir kovoti dėl gabiausių protų. Tiek stengiantis savus išlaikyti, tiek, taip, kaip daro ir kitos šalys, galvoti, kaip pritraukti papildomai protų, nes Lietuvos ekonomikos perspektyva gali remtis tik žinių, proto ir inovacijų išnaudojimu.
- Ką sako apie mūsų ekonomikos perspektyvas štai vakar Roberto Dargio, pramonininkų prezidento, kartu su mokslininkais pateikti duomenys? Gyventojų skaičius iki 2021 metų sumažės 300 tūkst. ir dauguma darbingų žmonių sąskaita. Kai kuriuose Lietuvos regionuose šiandien ekonomiškai neaktyvių ir bedarbių skaičius siekia 60 ir daugiau procentų. Premjere, ar negąsdina Jūsų tokios tendencijos?
- Aš nežinau, kiek jos yra objektyviai pasvertos ir apskaičiuotos. Yra ir kitų tendencijų, kuriomis galime pasidžiaugti, pavyzdžiui, kad pernai įregistruotų naujų įmonių skaičius, turbūt per 10 ar 11 tūkst., yra didžiausias per visą dvidešimtmetį. Tai čia į kurią pusę pažiūrėsi. Tikrai yra dalykų, kurie kelia rūpestį, yra dalykų, kuriais galima pasidžiaugti. Čia kaip su ta vandens stikline – ar pusė tuščios, ar pusė pilnos. Yra objektyvūs dalykai, kuriuos iš tikrųjų mes turime matyti. Demografinės tendencijos tikrai kol kas nėra labai geros, bet aš manau, kad mums tikrai reikia ne nuleidus rankas stebėti, kaip ta demografija prastėja, o susitvarkyti su pamatiniais dalykais.
Pirmiausia susitvarkyti su tuo, kad ekonomika ir ekonomikos augimas turėtų gerą perspektyvą, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. Tam reikia ir investicijas pritraukti. Štai vakar džiaugėmės atidarę didžiulę biotechnologijų laboratoriją „Thermo Fisher Scientific“. Lietuva tampa iš tikrųjų dideliu biotechnologinių įmonių centru visam Šiaurės Baltijos regione. Ir tai reikš mūsų jauniems žmonėms, baigus kur nors užsienyje mokslus, grįžti į Lietuvą ir dirbti tokiose įmonėse, rūpintis savo šeima, gimdyti ir auginti daugiau vaikų. Turim pasirūpinti parama tokioms šeimoms, turime pasirūpinti vaikais, darželiais. Daug dalykų išties reikia daryti, reikia spręsti, reikia plėtoti tai, ką esame pradėję daryti. Ir tik nereikia nusiminus, kad štai, demografinė statistika atrodo tokia gana prasta, nuleidus rankas sėdėti ir galvoti, kad viskas, jau pražuvom ir nieko daugiau nebedarysim.
- Premjere, Vilniuje po keleto valandėlių susitiksite su Baltijos šalių premjerais ir vienas svarbiausių klausimų – Visagino atominė elektrinė (VAE) ir šių šalių dalyvavimas projekte. Kaip Jūs prognozuotumėte – pavyks įtikinti latvius ir estus?
- Jau mes vakar visą vakarą praleidome diskutuodami apie svarbiausius projektus. Tai reguliari Baltijos premjerų taryba. Aptarėme ir „Rail Baltica“ naujos trasos tiesimą, tai svarbus strateginis projektas. Aptarėme daugybę bendrų energetikos projektų – jungtis, terminalus, sinchronizacijos klausimus. Be abejo aptarėme ir tai, kaip dabar atrodo bendri VAE darbai.
Aš galiu tik dar kartą patvirtinti, kad ir latviai, ir estai yra labai intensyvaus bendro darbo partneriai toliau derantis ir su „Hitachi“ kompanija, ir derantis dėl papildomų garantijų, kurių jie nori iš Lietuvos pusės, dėl savo investicijų apsaugos. Galima jausti tai, kad kai kurių Lietuvos politikų iniciatyva rengti referendumą jiems įneša šiek tiek abejonių, kaip čia toliau atrodys visi reikalai. Bet dirbam kartu ties šiuo labai svarbiu projektu ir tikimės, kad jis toliau sėkmingai bus plėtojamas.
