„Mano žiniomis, nėra įprastas dalykas kaip parlamento narių atostogos Vakarų demokratijų parlamentuose, šiaip jau pagal Konstituciją nei Seimo narį kas gali pavaduoti, nei jam tinka tos konvencinės atostogos, kurios yra samdomam darbe, kai yra nepanaudotos atostogos ir visi kiti dalykai pagal Darbo kodeksą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad tarpai tarp sesijų gali atrodyti kaip atostogos, tačiau nuo parlamentaro priklauso, kiek jis dirba, o darbas nenutrūksta ir tarpsesijiniu laikotarpiu.
„Yra pertraukos tarp sesijų, kuomet kažkam atrodo, kad Seimo nariai atostogauja, bet vėlgi tai labai priklauso nuo Seimo narių, nes ir komitetai veikia, ypatingai tarp žiemos ir pavasario sesijos. Nemanyčiau, kad reiktų kurti tokį dalyką, kuris šiaip nelabai pritaikomas šitam darbo režimui. Parlamentaras yra renkamas, ne samdomas, todėl tos atostogos labai keistai atrodytų“, – tvirtino premjerė.
Klausiama, ar pati ketina atostogauti, I.Šimonytė teigė kaip premjerė pasiimsianti savaitę-pusantros atostogų, kurias praleis Lietuvoje, kad esant reikalui galėtų greitai grįžti į Vilnių.
„Kaip ministrė pirmininkė aš turbūt atostogausiu kokią savaitę-pusantros, kai sulauksiu savo sūnėnų į svečius po karantinų, Lietuvoj, tam, kad, jeigu kas, galėčiau iš karto atvažiuoti, sugrįžti“, – sakė premjerė.
Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.
Dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, tačiau apie tai jame nekalbama.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Projektu taip pat siūloma nustatyti finansines sankcijas už nelankomus posėdžius. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
Premjerė teigė, kad įvestos sankcijos drausmintų Seimo narius, nors taip pat tvirtino, jog „tikrai nebus taip, kad Seimo nariai sėdės visi savo suoluose kaip mokiniai mokyklose“.
„Manau, kad sankcijos yra teisingas sprendimas, nes žmones labiau piktina tai, kad svarstant kartais ir svarbius klausimus Seimo narių nebūna salėje tiek, kiek jų turėtų būti. Kartais, aišku, tam būna labai aiškios priežastys, nes (kai kurie Seimo nariai yra) Vyriausybės nariai, komandiruotės“, – sakė I.Šimonytė.
