Po prezidento susitikimo su švietimo ministru, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovais, Gitano Nausėdos patarėja švietimui Sonata Šulcė pabrėžė, jog rugpjūtį-rugsėjį įkurta Nacionalinė švietimo agentūra, apjungusi šešias ministerijai pavaldžias institucijas, nesprendžia audituose keltų problemų, o pati institucija vis dar iki šiol neturi oficialaus vadovo.
„Iki galo neaiškūs jos tikslai, nėra kokybinio veiklos proveržio, yra eilė neatsakytų klausimų dėl Nacionalinės švietimo agentūros ir kitų institucijų tinklo (...)“, – žurnalistams po susitikimo kalbėjo S.Šulcė.
Anot jos, susitikime aptarta, kad ministerija „turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą pirmiausia savo tiesiogiai pavaldžiose institucijose“, nes kitu atveju nebus pasiektas „kokybinis proveržis“.
„Kaip matome iš atliktų auditų ir rekomendacijų, institucijose dalis lėšų nepakankamai efektyviai naudojamos, dominuoja daug viešųjų pirkimų, kurie yra mažos vertės, kai kurių institucijų funkcijos, paslaugos dubliuojasi“, – kalbėjo ji.
„Pirmas žingsnis –antikorupcinės sistemos sukūrimas. Jos įgyvendinimas – platus“, – pridūrė prezidento patarėja švietimui.
Ji teigia, kad ministerijos įstaigų pirkimai turėtų būti centralizuoti. Savo ruožtu ministras Algirdas Monkevičius pabrėžė, jog Nacionalinė švietimo agentūra tai jau yra padariusi bei žada siekti dar didesnio efektyvumo.
S.Šulcė pabrėžė, kad iš Valstybės kontrolės 2017-aisiais pateiktų audito rekomendacijų įgyvendinta tik viena, bet to, trūksta „strateginio planavimo skirstant išteklius ir įgyvendinant reformas, nukreiptas į moksleivių ir mokytojų kokybinius rezultatus“.
Pats prezidentas pabrėžia, kad augant šalies švietimo finansavimui, EBPO duomenimis, Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio bendraamžių užsienyje savo pasiekimais.
„Negalime ilgiau ignoruoti įsisenėjusių problemų ir neefektyvaus išteklių panaudojimo“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, jog diskutuojant apie ilgalaikę švietimo strategiją, „ministras pirmiausia turi atsakyti į klausimus dėl tikslingo lėšų panaudojimo gerinant ugdymo kokybę“.
A.Dulkys: švietimas tapo nacionalinio saugumo klausimu
Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys sako, kad nėra įgyvendintos rekomendacijos Lietuvai turėti konkrečius pažangos rodiklius, taip pat tai, kad pedagogų atlyginimai būtų siejami su rezultatais, jungtinių klasių, sveikatinimo didinimo ir kiti siūlymai.
„Yra labai daug neįgyvendintų rekomendacijų. Prezidentui pasakiau išvadą, kad, mano nuomone, tai kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia vienos institucijos ribas ir bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų ir jos turėtų būti aptarinėjamos šiame formate“, – pabrėžė A. Dulkys.
Jis taip pat sako, kad ministerija dar neatsižvelgė į raginimus ikimokykliniame ugdyme nustatyti ne tik leistiną vaikų skaičių darželiuose, bet sieti jų skaičių su pedagogų skaičiumi. Taip pat raginama gerinti ikimokyklinio ugdymo darbuotojų darbo sąlygas ir didinti atlyginimus.
„Į ten dirbančius žmones daugiau žiūrime kaip į sauskelnių keitėjus, ne kaip į vaikų ugdytojus, tuo metu EBPO sako, kad jau šiame etape prasideda asmenybės ugdymas, pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, neruošiame žmonių gyvenimui, o ruošiame gyvenimui pašalpų ėmėjus“, – kritikavo A.Dulkys.
Anot jo, paskutiniai Valstybės kontrolės auditai, vertinę moksleivių sveikatingumą, infrastruktūrą, rodo, kad „žmogaus ne tik protiškai neugdome, bet bandome žaloti ir fiziškai, ir psichologiškai“.
„Paskutinis auditas apie vaikų sveikatą yra labai liūdnas: 30 proc. mokyklų nėra stadionų, 10-yje procentų nėra sporto salių, vaikai ugdomi bendrose aktų salėse, kas ketvirtoje mokykloje trūksta elementarių priemonių“, – vardijo jis.
Anot jo, paliekamomis švietimo sistemos spragomis kuriamos rizikos ir kitoms sritims, pavyzdžiui, krašto apsaugai, inovacijoms, „nes kyla klausimas, kaip su tokiais pasiekimais judėsime toliau“.
Jis žada, jog Valstybės kontrolė 2020-ųjų pirmąjį pusmetį įvertins, kaip ministerija konkrečiai įvykdė pastarųjų auditų rekomendacijas.
STT: antikorupcinis švietimas – pasyvus
S.Šulcė taip pat atkreipė dėmesį į STT rekomendacijas, jog nepakankamai efektyvi ministerijos institucijų struktūra „sudaro prielaidas neskaidriems viešiesiems pirkimams“. Jos taip pat nėra iki galo įgyvendintos.
STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius pastebėjo, kad ministerija „pakankamai pasyviai įgyvendino tarpinstitucinio veklos plano priemones, susijusias su antikorupciniu švietimu“, ir tikisi, kad artimiausiu metu „įtrauktumas bus aktyvesnis“.
„Kalbant apie antikorupcinės aplinkos kūrimą švietimo srityje, pažymėtas poreikis ministerijai turėti korupcijos prevencijos programą, kuri būtų paremta išsamia aplinkos analizę. Sutarėme, kad tai bus parengta artimiausiu metu“, – sakė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose dominavo mažos vertės, neskelbiami pirkimai, o „tam tikrais atvejais paslaugos buvo perkamos iš savo darbuotojų“.
STT direktoriaus pavaduotojas sako, jog aptartas ir poreikis nustatyti aiškesnius mokytojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijus, kurie leistų visai bendruomenei įsitikinti jos skaidrumu.
Anot S.Šulcės, finansavimas švietimui auga ir mokymosi išlaidos sudaro daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, bet mokymosi pasiekimai, nepaisant to negerėja.
„EBPO tyrimai rodo, kad esame žemiau 79 šalių EBPO vidurkio. Taip pat matome nuolatinę įtampą dėl šio sektoriaus darbuotojų atlyginimo, tinklo optimizavimo, kokybinio proveržio stokos“, – sakė ji.
A.Monkevičius: vadovauti agentūrai norinčių nėra
Į kritiką atsakydamas A.Monkevičius pabrėžė, kad viešieji pirkimai jau centralizuoti ir tvirtino, jog problemos dėl paslaugų pirkimo iš savų darbuotojų „nebėra problema“. Jis sakė, kad ministerijoje rengiama ir antikorupcijos programa.
Anot ministro, susitikime aptarta, kad pokyčiams reikėtų daugiau „politinio stabilumo ir susitarimo“ orientuojantis į strategiją „Lietuva 2030“, nacionalinę pažangos programą ar pasiekiant politinį partijų susitarimą dėl švietimo.
Jis sako, kad ministerija neranda Nacionalinės švietimo agentūros vadovo, tačiau pati institucija su iššūkiais tvarkosi.
„Tikrai trūksta vadovų, nes jau trečią kartą tenka skelbti konkursą. Tai yra labai atsakinga pozicija, o atlyginimas nėra toks didelis. Mes galime siūlyti maksimumą, kokį galime, šiai pareigybei, bet neatsiranda kandidatų“, – pabrėžė jis.
Anot jo, agentūra net ir be vadovo veikia, „visi pirkimai, apie kuriuos kalbame, yra centralizuoti“, be to, sustiprinti viešųjų pirkimų priežiūros pajėgumai pačioje ministerijoje ir dabar jau iš viso prižiūrima 130 kolegijų, profesinių mokyklų ir kitų institucijų viešųjų pirkimų.
„Tačiau mes tikrai turėtumėme padaryti tam tikrus darbus, kad visa tai galėtumėme sustiprinti, užtikrinti tvarumą, kad ateityje nebebūtų abejonių. Noriu pabrėžti, kad šiemet nusižengimų ar kažkokių skandalų nėra buvę, tačiau rizikų dar esame ir jas privalome suvaldyti“, – tvirtino jis.
Ministras taip pat sako, kad „manipuliuojama statistika“ ir tvirtino, jog naujausiais, 2016-ųjų Eurostato duomenimis, Lietuva pagal ugdymo išlaidas vienam vaikui „esame Europos sąjungos dugne“.
„Todėl norėčiau, kad to mito neplėtotumėme“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie neįgyvendinamus raginimus pertvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, atsisakant mažiau nei 120 moksleivių turinčių mokyklų, jis tikino, kad tai priklauso ne nuo ministerijos, o nuo mokyklų steigėjų – savivaldybių. Jis sako, kad problema sprendžiama skiriant geltonuosius autobusiukus ir kitas „skatinimo priemones“ savivaldybėms.
