-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 10 20

Prezidentė atsiskaitė už šimtą dienų (papildyta 14 val.)

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lygiai vidurdienį pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją, skirtą jos 100 dienų darbo sukakčiai.
Dalia Grybauskaitė
D.Grybauskaitė / President.lt

Konferencija prasidėjo gerą minutę trukusia fotosesija. „Smagu matyti tiek daug žurnalistų, kurie iki šiol domisi prezidentės veikla, nors jau šimtas dienų praėjo“, – pašmaikštavo prezidentė įžanginėje kalboje.

Prezidentė padėkojo, kad žurnalistai ją kritikavo ir nesilaikė nerašytos taisyklės 100 dienų leisti ramiai dirbti.

„Tos 100 dienų buvo įvairios, teko kiekvieną dieną improvizuoti ir mokytis, kasdien teko spręsti vis kitokius uždavinius. To ir tikėjausi, to tikiuosi ir ateityje. Turbūt tokia ir bus visa kadencija“, – sakė D.Grybauskaitė. 

„Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos kėliau sau minėtu laikotarpiu, tai Vyriausybės skyrimas, kariuomenės vyriausiojo vado skyrimas, kai kurių įstatymų vetavimas ir priėmimas. Taip pat ekonomikos demonopolizacija, ypač energetikos sektoriaus. Kitose srityse taip pat stengiausi atlikti savo pareigą. Buvo pakeisti teisėjų atrankos kriterijai.

Užsienio politikoje taip pat buvo vykdoma tai, kas žadėta. Įvyko 6 vizitai į užsienio šalis, susitikau su keturių tarptautinių organizacijų vadovais, buvo pasirašyta strateginės partnerystės sutartis su Prancūzija. Žadėjau, kad sieksiu didesnės integracijos, konstruktyvaus dialogo su Lietuvos kaimynais, tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Taigi tie pažadai, kuriuos girdėjo rinkėjai, rinkdami mane, buvo vykdomi“, – sakė prezidentė.

Ji taip pat minėjo iššūkius, su kuriais jai teko susidurti: nuo Lietuvos jūreivių pagrobimo iki įvykių Kaune. „Kiekvieną dieną man teko prisiimti atsakomybę didesnę, negu numato Konstitucija, tačiau to laukia iš manęs Lietuvos piliečiai“, – teigė D.Grybauskaitė. Ji ragino tautiečius objektyviai kritikuoti valdžią ir patiems kurti Lietuvos ateitį.

Penkmečiais neplanuoja

D.Grybauskaitė pripažino, jog tapusi prezidente beveik nesusitiko su rinkėjais – lankėsi tik Kaune ir Šalčininkuose. „Tačiau į vidaus problemas gilinausi kasdien, o dabartiniai ryšiai ir technologijos lemia, kad toli važiuoti nė nereikia, daugelį dalykų galima spręsti čia pat“, – teigė prezidentė.

Paklausta apie savo poziciją Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos atžvilgiu, D.Grybauskaitė pažymėjo, jog išlaikys politikos tęstinumą šių šalių atžvilgiu.

„Lietuvos ryto“ žurnalistės paklausta, kokias savo klaidas įžvelgia, esą iš šalies atrodo, kad ji yra neklystanti, prezidentė atrėžė: „Džiaugiuosi, kad jums taip atrodo, nes iki šiol „Lietuvos ryte“ skaičiau tik kritiką savo atžvilgiu.“ 

Paklausta, ką tikisi nuveikti per prezidentavimo penkmetį, šalies vadovė prisiminė sovietmetį. „Penkmečiais planuoti gyvenimo tiesiog nemėgstu, alergija... Išties Lietuvą ir jos strategiją turime planuoti ilgesniu laikotarpiu, tai yra, kad šalis išliktų saugi, teisinga piliečiams. Keliai ir priemonės gali būti įvairūs. (...) Mano darbas yra užtikrinti visiems Lietuvos piliečiams saugumą, gerovę, užtikrintą ateitį, kad Lietuva išliktų savarankiška, nepriklausoma valstybė, ginanti savo ir savo žmonių interesus. Tai mano užduotis“, – teigė D.Grybauskaitė.

Skatina reformas

Prezidentė teigė esanti ne visai patenkinta Vyriausybės darbu, tačiau pripažino, kad „tenka dirbti su tuo, su kuo turi dirbti, o ne su tuo, su kuo nori“. Ji šmaikštaudama sveikino naują valdančiųjų siūlymą „Sodros“ įmokas didinti nebe 2 proc., o tik 1 proc.: „Kas savaitę po vieną mažiau – tendencija yra gera.“ Prezidentė atkreipė dėmesį, jog negalima leisti pasiekti 10 proc. BVP dydžio biudžeto deficito, tačiau rezervų ragino ieškoti „kūrybingiau, drąsiau“.

Šalies vadovė tikino, jog apie ministrus kalbasi su premjeru ir, jei reikėtų, sprendimai būtų daromi kartu. Interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui ji linkusi vertinti kritiškai, nes, jos nuomone, tai pirmasis ministras, išdrįsęs imtis radikalios reformos: „Žinoma, yra klaidų (...), tačiau jis sugeba jas įvardyti ir yra pasiryžęs taisyti. Politikas turi turėti drąsos pradėti rizikingus veiksmus, bet turėti politinės valios prisiimti atsakomybę.“

Ji sveikino koalicijos sprendimą pakviesti prisidėti Darbo partiją. Tačiau esą apie pokyčius ministerijose ar kitose institucijose kalbėti dar anksti.

Prezidentė dar kartą pabrėžė, kad būtina optimizuoti valstybės aparatą. „Apie reformas tik kalbama. Laikas tai daryti dabar. Rezervų matau, reikia tik veikti drąsiau, nemėginant daryti aritmetinių veiksmų.“

A.Valantino atsakomybės nereikalauja

Paklausta, kaip vertina rezonansinių bylų tyrimą, prezidentė atsakė: „Reikalauju ne tik tyrimų pagreitinimų. Šalia atsakomybės, kurią prisiima pareigūnai, taip pat turės būti peržiūrėta ikiteisminio tyrimo įstatymų bazė.“

Reikalauju ne tik tyrimų pagreitinimų. Šalia atsakomybės, kurią prisiima pareigūnai, taip pat turės būti peržiūrėta ikiteisminio tyrimo įstatymų bazė,– paklausta apie rezonansinių bylų tyrimą teigė prezidentė.

Ar prezidentė reikalaus asmeninės generalinio prokuroro A.Valantino atsakomybės? „Pirmiausia noriu pareikalauti atsakomybės visoje grandinėje. Pakeisti pirmus asmenis labai lengva, tai galiu padaryti nors ir šiandien. Tačiau ar tikrai gerai dirbs visa grandinė?“ – klausė prezidentė. Todėl A.Valantino klausimas, anot jos, kol kas nesvarstomas. 

A.Šemetą siūlė pati

D.Grybauskaitė teigė, jog tapusi prezidente į atsilaisvinusį eurokomisaro postą pati pasiūliusi buvusį Lietuvos finansų ministrą Algirdą Šemetą. Taip pat šalies vadovė pritaria, kad jis liktų eurokomisaru ir kitai kadencijai, – esą nesvarbu, koks postas jam tektų.

„Europos Komisijai reikia politikų, kurie bent jau buvo ministrai, turinčių darbo patirties (...). Ar tai bus biudžeto, ar kitoks portfelis, svarbiausia, kaip komisaras dirbs, kaip galės apginti mūsų interesus. Ir ne taip svarbu, kokį portfelį turės“, – sakė D.Grybauskaitė.

Siekia naudingų užsienio santykių

Prezidentė pabrėžė, jog pirmenybę teikia draugiškiems santykiams su kaimynėmis, taip pat „abipusiai naudingų“ santykių su Rytais.

„Kol kas toks vizitas (į Rusiją) nėra numatytas ir nėra derinamas. Norėčiau, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai vystytųsi tokiu tempu, kiek tai bus natūraliai naudinga abiem šalims. Konstruktyvus dialogas, naudingas Lietuvai, – tai mano tikslas“, – teigė prezidentė.

Paklausta apie savo poziciją Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos atžvilgiu, D.Grybauskaitė pažymėjo, jog išlaikys politikos tęstinumą šių šalių atžvilgiu.

„Visas demokratines valstybes, Europoje ypač, Lietuva tikrai palaikys, toks tęstinumas bus išlaikomas. Ypač Ukraina visai Europai yra svarbi. Padėtis joje – taip pat. Planuoju vizitą Ukrainos prezidento kvietimu, mūsų santykiai labai geri. Tikrai vyksiu, susitiksiu ne tik su juo, bet ir su premjere, opozicijos atstovais“, – sakė prezidentė ir pridūrė, jog palaiko Gruzijos suverenumą bei vientisumą.

Paklausta, kodėl buvo susitikusi tik su vienos užsienio šalies prezidentu – A.Lukašenka, prezidentė atsakė: „Lankėsi ir Europos Parlamento vadovas, ir NATO pirmininkas mano kvietimu. Nemanau, kad tai yra menkesni vizitai.“

Laukia tiesos dėl CŽV kalėjimų

D.Grybauskaitė teigė vis dar laukianti atsakymų dėl gandų apie CŽV kalėjimus Lietuvoje. Anot jos, Vakarai neabejoja šios informacijos tikrumu, tačiau „tiek Lietuva, tiek JAV turi pateikti atsakymus“.

„Norėčiau tik pasakyti, kad bijoti, slėptis, vengti kalbėti apie tai nereikėtų. Politinės sistemos ir demokratijos valstybėje kokybė priklauso, ar mes sugebame įžvelgti klaidas, jų nekartojame. (...) Vakarai žiūrės į Lietuvą įtariai, jei Lietuva nesugebės arba pašalinti visų šešėlių, arba, jei taip buvo, prisiimti atsakomybės ir atsiprašyti prieš tarptautinę bendruomenę ir žmogaus teises“, – sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentė pakartojo, kad šiuo metu Lietuva nesvarsto priimti kalinių iš JAV Gvantanamo kalėjimo. „JAV ir neprašo Lietuvos dabar to daryti, nes ta diskusija buvo pavasarį, o čia atsirado CŽV kalėjimų šešėlis. JAV supranta, kad tokioje situacijoje prašyti tokios pagalbos nereikėtų“, – sakė D.Grybauskaitė.

Dėl darbo atsisakė laisvalaikio

D.Grybauskaitė teigė, jog siekdama prezidento pareigų tokio darbo ir tikėjosi, tad apgailestavo tik dėl vieno – kad teko praktiškai atsisakyti asmeninio gyvenimo.

„Laisvo laiko turiu nedaug, praktiškai jo neturiu. Biure būnu nuo 12 iki 14 valandų (per parą – aut. past.), daug įvairių kelionių, susitikimų, net ir po darbo. Gyvenimas pasikeitė taip, kaip ir tikėjausi, kad laisvo laiko visiškai nebus, ir apsauga yra tokia, kad mano mėginimas turėti asmeninį gyvenimą arba laisvę virstų kitų žmonių nelaisve. Todėl tenka riboti savo norus iki tiek, kur nėra būtinybės, ir koncentruotis tik į darbą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius