Prezidentė laiške pažymėjo, kad net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus savo gyvenimo metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.
Prezidentė priminė, kaip S. Lozoraitis atsakė paklaustas, ką jis jautė atstovaudamas valstybei, kurios vienintelė laisva teritorija buvo atstovybė užsienyje: „Tai buvo keturiasdešimties metų kelionė per dykumą – namo, į pažadėtąją žemę. Keliavau kartu su visa Lietuva, nes niekada nesijaučiau esąs užsienio lietuvis“.
„Šie S.Lozoraičio žodžiai ypač prasmingi ir dabar, kai Lietuva išgyvena ekonominės krizės laikotarpį ir sprendžia daugelį dėl to kilusių ekonominių, socialinių ir politinių problemų. Šiandien kaip niekad mūsų šaliai reikalingas visų pasaulio lietuvių susitelkimas“, – pranešime spaudai cituojama D.Grybauskaitė.
Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) diplomatinę karjerą pradėjo 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, nuo 1983 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu.
1993 metais S.Lozoraitis kandidatavo Lietuvis prezidento rinkimuose. Nuo vėžio diplomatas mirė 1994 metais.
