Prezidentė, pradėdama kalbą, į Seimą ir Lietuvos žmones kreipėsi žodžiais: „Sveiki, laisvos Lietuvos piliečiai.“
Pasak šalies vadovės, pastarosiomis dienomis žodis „laisvė“ vėl įgavo naują vertę, tačiau Lietuva gali didžiuotis savimi, nes yra saugi, teisinė, demokratinė valstybė.
Galime didžiuotis savo Lietuva, – sakė prezidentė.
„Jau 24-erius metus turime galimybę kurti savo šalį taip, kad mūsų laisvė netaptų vienadienės naudos, politinio godumo, svetimos propagandos ar šalies interesų nepaisančių grupuočių įkaite“, – sakė šalies vadovė.
2 proc. gynybai – dvigubai greičiau, nei siūlo Vyriausybė
Ji pabrėžė, kad Lietuvos laisvė – patikimose rankose, o stiprindami šalį padarėme labai daug.
„Galime didžiuotis savo Lietuva“, – teigė ji.
Prezidentė pažymėjo, kad šiuo metu turime visas reikiamas karinio saugumo garantijas. Tačiau kartu D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turi pati investuoti į savo saugumą ir per penkerius metus, o ne per dvylika, kaip siūlo Vyriausybė, pasiekti, kad gynybai būtų skiriami 2 proc. BVP.
Kartu ji kreipėsi į visus Lietuvos žiniasklaidos atstovus ir, teigdama, kad nuo informacinio karo Lietuva turi gintis pati, paragino juos nepraleisti jokios Lietuvai priešiškos informacijos ir duoti tokioms provokacijoms tinkamą atkirtį.
„Šalį alina vietinių oligarchų apetitai“
D.Grybauskaitė kalbėjo, kad daugiau kaip 20 metų Lietuva delsė siekti tikro energetinio savarankiškumo. Tačiau, anot prezidentės, rudenį, įveikęs priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotas komisijų audras į Lietuvą atplauks mūsų energetinės nepriklausomybės simbolis – laivas suskystintų dujų terminalui.
Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, nuolat besisukančiais skaitikliais, apiplėšinėja žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam permokėjome 5 mlrd. Lt.
Šis projektas, pasak prezidentės, yra istorinių permainų mūsų šalies energetikos sistemoje rezultatas.
„Tai visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos. Per kelerius metus Lietuva sugebėjo užsitikrinti ne tik dujų, bet ir elektros tiekimo alternatyvas“, – sakė prezidentė. Ji pridūrė, kad kitais metais pradės veikti elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa.
„Tai reiškia energetinės priklausomybės pabaigą“, – sakė ji.
Anot prezidentės, labiau nei ginčai su „Gazpromu“ šalį alina vietinių oligarchų apetitai.
„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys nuolat besisukančiais skaitikliais apiplėšinėja žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam permokėjome 5 mlrd. Lt“, – kalbėjo prezidentė.
Ji kalbėjo apie dideles energetikos kainas ir pabrėžė, kad kai kuriuose rajonuose ne savivaldybės valdo šilumos tiekėjus, o oligarchai diktuoja sąlygas.
Todėl, anot jos, svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. „Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje“, – sakė ji.
Įgėlė Valstybinei mokesčių inspekcijai
Prezidentė tvirtino, kad labiausiai Lietuvai pastaruoju metu kenkia „smulkioji“ korupcija, kuri itin paplitusi sveikatos sektoriuje bei policijoje. Ji skaičiavo, kad, nepaisant to, kad sveikatai valstybė išleidžia 5 mlrd. litų, patys žmonės dar primoka 2 mlrd. litų.
„Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami. Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ir parduoti Lietuvos“, – pareiškė šalies vadovė.
Tik tuomet, kai nė vieno iš mūsų nesaistys korupciniai ryšiai, niekas negalės pirkti ir parduoti Lietuvos, – sakė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu stambioji korupcija, anot prezidentės, bent šiek tiek apmalšinta, nes tam yra sukurta tinkamų priešnuodžių, tinkamai veikia Konkurencijos taryba, geriau tvarkomasi su viešaisiais pirkimais. Tačiau kartu prezidentė įgėlė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ji pareiškė, kad jei VMI būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume bent puse milijardo pilnesnį valstybės biudžetą.
Lietuvos ekonomika yra tvari
Anot prezidentės, skaidrūs, konkurencingi, inovacijomis grįsti verslai taip pat didina Lietuvos atsparumą. D.Grybauskaitė sakė, kad daugėja vadinamojo baltojo verslo, kuris garbingai moka mokesčius, skaidriai moka algas ir plėtoja etiško verslo kultūrą. Pasak šalies vadovės, populiarėja socialinio verslo įmonės, kurios siekia ne tik pelno, bet ir naudos visuomenei. Tai yra atsvara korupciniams sandoriams ir dviguboms buhalterijoms susaistytiems „biznieriams“.
„Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti ir šantažuoti Lietuvos“, – pridūrė ji.
Prezidentė priminė, kad Lietuva pakviesta derėtis dėl narystės EBPO – ekonomiškai stabilių ir patikimų valstybių klube, o pirmininkaujant ES Tarybai Lietuvos diplomatinis horizontas labai išsiplėtė: „Neišbarstykime šio įdirbio ir pasinaudokime juo.“
Pasak prezidentės, dabar daugiau nei 75 proc. lietuviškų prekių keliauja į ES šalis, o ES valstybių investicijos Lietuvoje sudaro 82,5 proc. visų investicijų.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad investicijų pritraukimas turi tapti ir rajonų valdžios tiesiogine atsakomybe. „Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui“, – pridūrė ji.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika yra tvari, makroekonominiai rodikliai – solidūs.
Labiausiai mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji priminė, kad ES parama Lietuvai yra neamžina ir ragino įdarbinti savo žemę, ir tuomet nereikės bijoti, kad ją išpirks svetimi. „Dabar ES parama sudaro beveik ketvirtį mūsų biudžeto, todėl turime užtikrinti, kad ekonominė gerovė pasiektų kiekvieną žmogų, o ne nusėstų korumpuotų grupuočių kišenėse“, – pridūrė ji.
Valdantiesiems pažėrė kritikos už ES pinigų dalybas
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis nepaprastai greitai artėja prie ES vidurkio, o prie to prisideda ir ES parama.
Tačiau, pabrėžė prezidentė, viena didžiausių grėsmių lieka ta, kad šie pinigai būna išgrobstomi.
„Labiausiai mus skurdina korumpuotos interesų grupės ir neapgalvotas pinigų švaistymas“, – teigė ji.
Prezidentė pažymėjo, kad valdantieji užsiima dirbtine vadovų rotacija ir į europinius pinigus skirstančių įstaigų vadovus skiria savus.
„Dalis valdančiosios daugumos taip užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, kad nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti“, – teigė ji.
Prezidentė pabrėžė, kad atgyjantys populistiniai pažadai gali vėl nublokšti Lietuvą į finansinį chaosą, dar nė nekompensavus pensijų. Tačiau, pridūrė prezidentė, euro įvedimas apribos politinį ir finansinį populizmą.
Pirmąkart įdūrė prokuratūrai
Prezidentė, kaip ir kasmet, gyrė Lietuvos teismų darbą ir tikino, kad pasitikėjimas teisingumu nuolat auga. Taip pat šalies vadovė pagyrė ir policiją, kurios imuniteto tarnybos esą tapo pavyzdžiu visai teisėsaugai.
Tuo tarpu prokuratūra šįkart pateko prezidentės nemalonėn. Ji teigė, kad čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, nesikeičia požiūris į žmogaus teises.
Akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei, – taip prezidentė pasisakė apie prokuratūrą.
„Vadovų rotacija ir čia duoda rezultatų, tačiau akivaizdu, kad rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija, negebančia atskirti realių grėsmių valstybei“, – rėžė ji.
Ji tikino, kad prokuratūroje vis dar gajūs sovietiniai įsitikinimai, kad geriausia kuo labiau nubausti, o ne siekti taikos.
Ji pažymėjo, kad nenuostabu, jog tokiu būdu veikiančią prokuratūrą siekia paveikti politikai.
Visą pranešimą galite perskaityti čia.
Pasitiko tylomis
Atvykstančią į Seimą prezidentę, kaip visada, pasitiko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Jos paspaudė viena kitai ranką, bet laiptais į Seimo salę kilo tylomis ir susikaupusios.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė anksčiau šią savaitę sakė, kad šalies vadovės metiniame pranešime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas užsienio politikai.
Prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė anksčiau šią savaitę sakė, kad šalies vadovės metiniame pranešime didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas užsienio politikai.
Šią savaitę pateiktoje penkerių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad kadenciją baigianti prezidentė itin daug dėmesio skyrė energetikai ir teisėsaugai.
Joje pažymima, kad Lietuvoje pradės veikti šalies energetinio savarankiškumo garantas – Suskystintų gamtinių dujų terminalas, o 2015 metų pabaigoje elektrą Lietuva galės pirkti iš Skandinavijos šalių ir Lenkijos, bus galutinai bus įsijungta į „Nord Pool“ sistemą.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo 2009-ųjų Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, sumažėjo emigracijos mastai, Lietuva patenka į patraukliausių šalių pasaulyje pagal verslo aplinką dvidešimtuką.
Tarp ataskaitoje nurodomų svarbiausių D.Grybauskaitės darbų – kova su neteisėtu praturtėjimu, minima įvesta teisėsaugos institucijų, teismų vadovų rotacija. Atkreiptas dėmesys, kad per penkerius metus atleista 14 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek pat kiek per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį iki 2009 metų.
Per savo kadenciją D.Grybauskaitė buvo išvykusi 120 vizitų į užsienį. Daugiausia – 33 – kartus lankytasi Belgijoje, dešimt – Lenkijoje, devynis – JAV, po aštuonis – Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Į Estiją prezidentė buvo nuvykusi tris kartus.
Veto teise prezidentė pasinaudojo Seimui grąžindama 38 įstatymus, pati parlamentui pateikė 60 įstatymų projektų.
Pernai birželį skaitytame metiniame pranešime D.Grybauskaitė pabrėžė po daugybės išbandymų Lietuvą vėl lydėjusią sėkmę, pasiekimus, tačiau kartu perspėjo, kad politinės valios stoka, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti pragaištingi valstybei. Vyriausybę šalies vadovė ragino „pradėti dirbti“.
Prieš metus šalies vadovė taip pat išskyrė energetiką, kaip pavojingiausią geopolitinį instrumentą, naudojamą ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti ir teigė, jog reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus.
D.Grybauskaitė šalies prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
Dabartinė šalies vadovė siekia antros kadencijos. Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.
