Apie pasirašytą įstatymų paketą prezidentė žiniasklaidai pranešė ketvirtadienio popietę. Sprendimo išvakarėse į prezidentūrą pasikvietusi teisės ekspertus ji išklausė visas įmanomas nuomones: tiek pasisakančių už LEO LT problemos sprendimą įstatymų būdu, tiek tuos, kurie buvo už sutarties naikinimą kreipusis į teismą.
Prezidentės teigimu, ėjimas kai kurių visuomeninių organizacijų siūlomu teisiniu keliu reikštų ilgą bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže.
Pasak D.Grybauskaitės, procesas truktų mažiausiai porą metų, o visą tą laikotarpį LEO LT toliau investuotų ir toliau gautų europinius pinigus. „Tai reiškia, kad situaciją užšaldome dar dviejiems metams. To leisti aš negaliu“, – prezidentė buvo kategoriška.
Tikisi operatyvių Vyriausybės veiksmų
Esą naujieji įstatymai suteikia galimybę spręsti klausimą dėl likvidavimo kuo greičiau, nes valstybei suteikia galimybę priimti sprendimus be privataus partnerio sutikimo.
„Šiandien gavau energetikos ministro patikinimą, kad jau rugsėjo 4 dieną akcininkų susirinkimas tokį klausimą svarstys ir priims sprendimą dėl įmonės, o tiksliau – tos struktūros, likvidacijos“, – kalbėjo prezidentė.
Abejoja, ar apskritai reikia AE
LEO LT buvo įkurta pagrindiniam tikslui – statyti naują atominę elektrinę (AE). Tačiau dabartinė Vyriausybė dar metų pradžioje pareiškė, kad LEO LT atominės jėgainės nestatys – buvo kalbama apie strateginį investuotoją iš užsienio.
Šiandien D.Grybauskaitė teigė apskritai abejojanti, ar Lietuvai verta likti branduolinės energetikos valstybe, esą tai priklauso nuo strategijos ir skaičiavimų, į ką geriau investuoti.
„Atominė energetika yra geopolitika. Žinodami, kad aplink mus bus pastatyta elektrinių, turime peržiūrėti savo strategiją ir apskaičiuoti, į ką geriau investuoti: į vėją, geotermiką, biomasę, atliekų deginimą ar į atominę energetiką, ar į viską kartu“, – aiškino prezidentė. Pasak jos, kol kas nėra apskaičiuota, kiek Lietuvos dabarties ir ateities kartoms kainuos AE statyba.
Išgyventume ir be branduolinės energijos?
D.Grybauskaitė kalbėjo, kad šių skaičių reikia ne tik Lietuvai, bet ir gretimoms valstybėms – Latvijai, Estijai bei Lenkijai, – su kuriomis sutarta bendrai statyti AE. „Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį, virtualų projektą, jei nebus realių ekonominių skaičiavimų“, – teigė valstybės vadovė.
Jos įsitikinimu, Lietuva sugebėtų išgyventi ir be atominės elektrinės: esą uždarius Ignalinos atominę jėgainę tokį patį kiekį elektros gali pagaminti ir kitos elektrinės. O su kainų didėjimu reikėtų kovoti ne pasitelkiant naują atominę elektrinę, o demonopolizuojant elektros rinką.
