5 tūkst. egzempliorių tiražu išspausdintas krašto vadovės portretas prezidentūros kanceliarijai kainavo 2346 litus. Valdžios institucijoms, pageidausiančioms turėti oficialių D.Grybauskaitės atvaizdų, už tai mokėti nereikės. Bent jau taip tikina prezidentūros atstovai.
Fotogeniška moteris
Padaryti oficialų prezidentės portretą šįkart buvo patikėta žinomam reklamos ir madų fotografui Tomui Kauneckui. Ilgametę portretisto patirtį turintis menininkas yra fotografavęs nemažą būrį valdžios vyrų ir moterų, tačiau šis darbas – pirmas toks jo kūrybinėje biografijoje.
„Prezidentė yra labai fotogeniška. Jei pastebėjote, ji visose nuotraukose gerai atrodo", – LŽ sakė T.Kauneckas. Jo teigimu, portretas buvo padarytas gana greitai: fotosesija kartu su parengiamaisiais darbais prezidentūroje truko tik kiek daugiau nei valandą. Nuotraukai derinti keli kostiumėliai, tačiau pasirinktas tamsusis, kurio švarkelio atlapai apvedžioti balta juostele. „Spalviškai jis atrodė geriausiai", – pažymėjo fotografas.
Oficialiai savo nuotraukai D.Grybauskaitė pozavo stovėdama. Paklaustas, kiek už atliktą darbą gavo honoraro, T.Kauneckas tikino, kad suma buvusi labiau simbolinė, nei atitinkanti realų darbą. „Fotografavome tikrai ne dėl pinigų. Kvietimas padaryti prezidento portretą, neslėpkime, kiekvienam fotografui yra tam tikras įvertinimas", – sakė fotografas.
Labiausiai laukia Seimas
Nemažai prezidentės portretų reikės Seimui. „Paprastai jų pageidauja parlamentarai, Seimo vadovybė, kanceliarijos padalinių vadovai. Manau, užsisakysime ne mažiau kaip du šimtus", – vakar LŽ sakė Seimo kanclerio pavaduotojas Gedeminas Aleksonis. Jis teigė nesidomėjęs, ar šiuo metu Seimo kabinetuose vis dar kabo kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus portretai. Tačiau bent keliuose jų LŽ šią savaitę dar matė V.Adamkaus atvaizdus.
Nepalygti mažiau D.Grybauskaitės portretų pageidaus ministrų kabinetas. Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento vadovo Jono Šniaukštos teigimu, paprastai Vyriausybės rūmuose kabo penki septyni šalies vadovo portretai – premjero, kanclerio, kai kurių patarėjų kabinetuose. „V.Adamkaus portretus jau nukabinome", – sakė J.Šniaukšta.
2004 metų liepą antrąją kadenciją pradėjusio prezidento V.Adamkaus oficialūs portretai valstybines įstaigas pasiekė beveik po penkių mėnesių. Tada prezidento kanceliarija buvo užsakiusi dviejų pavyzdžių portretus – didesnį, kur V.Adamkus stovi, ir mažesnį, kuriame jis nufotografuotas sėdintis. Didesniųjų buvo išleista 1,5 tūkst., mažesniųjų – apie 2 tūkst. egzempliorių. Portretų autorius – fotografas Artūras Valiauga. Valstybės institucijos nemokamai gavo po tam tikrą egzempliorių skaičių. Pageidavusios daugiau (pavyzdžiui, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos) turėjo padengti portretų spausdinimo savikainos išlaidas.
Remiasi tradicija
Pasak Seimo nario, protokolo ir etikos žinovo Armino Lydekos, tradicija valstybės institucijose kabinti šalies vadovų portretus yra labai sena, atėjusi iš viduramžių. Didikai, turėję finansinių galimybių įsigyti pieštą savo valdovo portretą, tuo jam tarsi išreikšdavo savo lojalumą ir taip pelnydavo tam tikrų politinių dividendų. „Tradicija buvo perkelta ir į XXI amžių, civilizuotų, demokratinių valstybių kasdienį gyvenimą", – pasakojo A.Lydeka. Anot jo, teisiškai ši tradicija nereglamentuota ir priklauso nuo kiekvienos institucijos vadovo požiūrio.
„Kabindami demokratiškai išrinkto šalies vadovo portretus valstybės tarnyboje dirbantys asmenys demonstruoja esantys lojalūs valstybinės sistemos valdininkai ir politikai", – teigė A.Lydeka. Išskirtinę reikšmę, anot politiko, krašto vadovo portretas turi diplomatinėse atstovybėse. „Visur ir visi ambasadoriai savo kabinetuose kabina prezidento portretą. Taip parodoma, kad į tą valstybę juos siuntė būtent prezidentas", – pažymėjo parlamentaras. A.Lydeka mano, kad portretų tradicija yra graži ir pozityvi, ji rodo valstybės vieningumą.
