Gegužę ir birželį vyksiantys prezidento bei Europos Parlamento (EP) narių rinkimai kainuos du kartus brangiau nei prieš penkerius metus. 2004–aisiais šalies vadovo ir europarlamentarų rinkimai biudžetui atsiėjo apie 18 mln. litų (o kartu su tais pačiais metais vykusiais Seimo rinkimais – 36 mln. litų), 2009–aisiais šiam tikslui iš biudžeto atseikėta 36,5 mln. litų. Pernykščiai Seimo rinkimai „tilpo“ į 26,3 mln. litų rėmus.
Likus keturiems mėnesiams iki pirmojo prezidento rinkimų turo (gegužės 17 d.) ir beveik penkiems iki antrojo bei rinkimų į EP (birželio 7 d.) Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aktyviai ieško būdų, kaip visuotinio sunkmečio metu sutaupyti bent dalį valstybės lėšų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad vienu metu rengiami antrasis prezidento rinkimų turas ir EP rinkimai leis sutaupyti apie 8 mln. litų.
Labai rimtai, pasak Z.Vaigausko, svarstomas dar vienas siūlymas – gaminti trijų nuplėšiamų dalių rinkėjų pažymėjimus, kurie tiktų visiems balsavimams ir būtų įteikiami vieną kartą. Juos išnešiotų pašto darbuotojai, o rinkimų komisijų nariai šį procesą tik prižiūrėtų. „Tačiau kol kas didžiausia nežinia, kiek lėšų teks skirti žiniasklaidai, padėsiančiai atsiskleisti kandidatams. Per praėjusius Seimo rinkimus tam išleidome 2 mln. litų“, – sakė VRK vadovas.
Kaip ir per 2008–ųjų parlamento rinkimų kampaniją, pavasarį televizorių ekranuose bei radijo eteryje nematysime ir negirdėsime reklaminių klipų ar šiaip spalvingų vaizdelių iš kandidatų gyvenimo.
Agitacinei kampanijai taip pat galios ir visi kiti draudimai, taikomi per Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimus. Pasak Z.Vaigausko, tokie neigiami dalykai, kaip, pavyzdžiui, rinkėjų papirkinėjimas dovanomis, koncertais ir kt. prezidento bei EP rinkimams mažiau būdingi.
Kol kas neaišku, ar politinės partijos palaikys siūlymą kandidatus į šalies prezidento postą kampanijos metu paremti iš biudžeto. Argumentas, kad tokiu būdu išrinktasis šalies vadovas bus nepriklausomas nuo finansinių ar verslo grupuočių, politikams atrodo vis rimtesnis ir patrauklesnis. Dabar kandidatas į prezidentus per abu rinkimų turus politinei kampanijai gali išleisti 4 mln. litų. Tokia pačia suma EP rinkimuose gali disponuoti vienas kandidatų sąrašas. „Tikrai nemanau, kad per ateinančius rinkimus kandidatai varžysis išleistomis pinigų sumomis“, – sakė VRK vadovas.
Vasario 26 dieną VRK pradės priiminėti prezidento rinkimuose dalyvausiančių asmenų pareiškinius dokumentus. Pretendentai turės surinkti 20 tūkst. rėmėjų parašų ir sumokėti 5–ių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio užstatą (dabar VMDU – 2320 litų). EP rinkimuose dalyvausiančios partijos už kiekvieną sąrašą turės sumokėti 20–ies VMDU užstatą. Aktyviosios rinkimų kampanijos startas bus duotas likus mėnesiui iki rinkimų: prezidento – balandžio 17–ąją, EP – gegužės 7–ąją. Skirtingai nei 2004–aisiais, šiemet į EP rinksime vienu politiku mažiau – 12. Liepos 12–ąją planuojama naujojo šalies prezidento inauguracijos ceremonija.
Praėjusių metų gruodį Seimas palaimino Prezidento rinkimų įstatymo pataisą, kuri leido dubliuoti prezidento ir EP rinkimus, tad laikotarpis tarp prezidento rinkimų pirmojo ir antrojo turo pailgėjo nuo dviejų iki trijų savaičių.
Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, rinkimai į EP Lietuvoje privalo vykti birželio 4–7 dienomis.
