Anot Prezidentūros, Registrų centre šiuo metu dirba apie 15 proc. giminių, kelių įmonėse iki pertvarkos dirbo maždaug 17 proc. giminystės ryšiais susijusių žmonių, o valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“ iki reformos – 40 procentų.
„Tai menkina pasitikėjimą valstybe“, – žurnalistams sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
„Neteisinga, kad iš esmės dirbant panašų darbą vieni darbuotojai atrenkami pagal griežtas procedūras, o kiti priimami pagal pažintis“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, korupcija, piktnaudžiavimas ir nepotizmas viešajame sektoriuje prisideda ir prie emigracijos mastų augimo.
Anot Prezidentūros, 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų teigia susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas.
Naujausiais su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus duomenimis, keturi iš dešimties vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse yra susiję su partijomis, o kai kuriose savivaldybėse daugiau nei trečdalis administracijos darbuotojų priklauso tai pačiai partijai.
Vyriausybė šiuo metu rengiasi Seimui pateikti svarstyti valstybės tarnybos reformą. Prezidentūra teigia, kad po šios reformos dalis valstybės tarnautojų gali pereiti dirbti pagal darbo sutartis.
„Viešojo sektoriaus skaidrumas turi būti sisteminis, o ne selektyvus“, – sakė M.Lingė.
Valstybės tarnybos pertvarką parengusi Vidaus reikalų ministerija sveikina prezidentės pataisas, tačiau teigia, kad planuojama reforma nesudaro prielaidų augti „darbo sutartininkų“ skaičiui.
„Prezidentės pateikta iniciatyva labai gerai sutampa su planuojama valstybės tarnybos pertvarka“, – BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
„Atkreiptinas dėmesys, kad mūsų siūloma pertvarka nesudaro sąlygų augti tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičiui“, – pridūrė jis.
Dalis viešų įstaigų jau dabar savo sprendimu skelbia viešas atrankas, nors tai nėra privaloma.
