Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 23d. 10:50 , Atnaujinta: 2021 vasario 23d. 12:00

Prezidentūra trečiosios COVID-19 bangos neįžvelgia: gerėjimas sustojo, bet išvadas daryti anksti

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba aptarti naujausius COVID-19 pandemijos rodiklius. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta pažymėjo, kad epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo, tačiau daryti greitas išvadas ir skelbti apie trečiąją pandemijos bangą, pasak jo, netikslu. Ekspertai sako, kad jau dabar reikia ruoštis imuniteto paso kūrimui, nes tai – netolima ateitis.

Surengtoje spaudos konferencijoje be vyriausiojo patarėjo, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo S.Krėpštos taip pat dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei keturi Sveikatos ekspertų tarybos nariai: prof. Mindaugas Stankūnas, prof. Edita Sužiedėlienė, prof. Kęstutis Petrikonis ir prof. Aurelija Žvirblienė.

Vadinti trečiąją banga – netikslu

Pasak S.Krėpštos, susitikimo su ekspertai metu buvo apžvelgta pandemijos situacija ir naujausios tendencijos.

Nereikėtų daryti griežtų išvadų dėl dabartinės situacijos, ji yra gerokai geresnė nei gruodžio mėnesį – esame spalio mėnesio padėtyje, kalbėjo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

„Galima teigti, kad tas terminas – trečioji banga – nebūtų tikslus ir korektiškas“, – pažymėjo jis, atsakydamas į pirmadienį Statistikos departamento išsakytą nuogąstavimą, kad prasidėjo trečioji COVID-19 banga.

S.Krėpštos teigimu, kalbėti apie trečiąją bangą būtų netikslu, nes gyventojai tai asocijuoja su dideliu mirtingumu, dideliais užsikrėtimų skaičiais ir griežtais suvaržymais.

Tikrai prasminga diskutuoti apie tokį imuniteto pasą.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta imuniteto pasų atsiradimo galimybė.

„Tikrai prasminga diskutuoti apie tokį imuniteto pasą, nes tai daro ir kitos valstybės, turime ir Izraelio pavyzdį“, – teigė prezidento patarėjas.

Pasak jo, reikalinga aktyviai svarstyti tokio paso įdiegimo galimybę ir Lietuvoje.

„AstraZeneca“ prezidentas galėtų skiepytis

S.Krėpšta pažymėjo, kad komunikavimo kampanija apie vakcinas ir jų saugumą yra reikšminga. Jo teigimu, iš kitų šalių galima pasimokyti to, kad informacijos apie vakcinas turėtų ieškoti ne pats žmogus – priešingai, informacija jį turėtų pasiekti daug anksčiau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“

„Prezidentas be jokios abejonės jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė ir bet kuria vakcina, kuri šiuo metu yra Lietuvoje <...> ir „AstraZeneca“, – sakė S.Krėpšta, paklaustas apie galimybę prezidentui pasiskiepyti vakcina, kurios veiksmingumu abejoja dalis gyventojų.

Kalbėdamas apie atlaisvinimus jis pažymėjo, kad situacija yra geresnė, tačiau prieš kiekvieną atlaisvinimą reikalinga labai atidžiai vertinti, ar jie nesukeltų jokių rizikų.

Gerėjimas sustojo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius M.Stankūnas pažymėjo, kad epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios anksčiau džiugino, sustojo, tačiau yra ir gerų ženklų: trečią dieną iš eilės fiksuojamas vienženklis mirčių nuo COVID-19 skaičius, to nebuvo daugiau nei šimtą dienų prieš tai.

„Tikrai teigiama statistika“, – pažymėjo jis.

Tiesa, padaugėjo savivaldybių, kuriose atvejų skaičius šoktelėjo į viršų.

„Daugiau nei trečdalyje savivaldybių šiuo metu R efektyvusis rodiklis yra daugiau kaip vienetas. <...> Sausio 19 dieną buvo tik keturios savivaldybės, pas mus atsirado daugiau savivaldybių, kuriose galima stebėti tam tikrą epidemijos plitimo atsinaujinimą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo profesorius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

Širvintų, Anykščių ir Švenčionių rajono savivaldybėse atvejų skaičius santykinai išaugo daugiausiai.

„Bet reikėtų paminėti, kad tai yra mažos savivaldybės ir jose iš tikrųjų tie svyravimai yra labai dažni, – sakė M.Stankūnas. – Vienas židinukas stipriai pakeičia mūsų skaičiuojamus rodiklius.“

Padidėjo ir gyventojų mobilumas, analizė parodė, anot profesoriaus, „kad Lietuvos gyventojų mobilumas auga ir tai vyksta stabiliai nuo sausio mėnesio pradžios“.

Su tuo ir galima būtų sieti išaugusių COVID-19 atvejų skaičių, nurodė jis.

Lietuvos gyventojų mobilumas auga ir tai vyksta stabiliai nuo sausio mėnesio pradžios.

Ir pažymėjo, kad užsikrėtusiųjų virusu skaičiaus didėjimas neturėtų būti siejamas su atidarytais verslais, nes praėjo per mažai laiko pastebėti tokią tendenciją.

Imuniteto pasas – netolima ateitis?

Ekspertų diskusijoje su prezidentu kalbėta ir apie imuniteto pasą.

LSMU prorektorius K.Petrikonis spaudos konferencijos metu teigė, kad į tokį pasą galėtų būti įtraukta ne tik paskiepytų žmonių grupė ar persirgę gyventojai, bet ir visi tie, kurie medicininiais testais galėtų įrodyti turintys imuniteto požymių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kestutis Petrikonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kestutis Petrikonis

Tačiau jis papildė, kad siekiant išvengti kriminalinės veiklos, apgavysčių, pirmiausia reikalinga pritaikyti modernias ir patikimas technologijas tokiems pasams kurti.

Jo teigimu, jeigu pandeminė situacija užsitęs ilgiau, nei numatyta vakcinavimo pabaiga, persikels į rudenį, „šie įrankiai bus ypatingai svarbūs, kad galėtume grįžti į normalų gyvenimą.“

Profesorius mano, kad Europos Sąjungos mastu šis klausimas galėtų įsibėgėti net ir dviejų mėnesių bėgyje, tačiau tai priklauso ir nuo vakcinavimo tempo – turi susiformuoti tam tikras imunitetas.

Anot jo, Lietuva su dar keliomis šalimis jau tapo ES pioniere nuo praėjusios savaitės leidusi turintiems imunitetą keliautojams taikyti išimtis dėl izoliacijos.

„Tam tikro nesusikalbėjimo yra, bet Lietuvos pozicija yra labai tinkama šiuo metu“, – pabrėžė jis.

Persirgusiems – vienas skiepas

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro imunologė A.Žvirblienė spaudos konferencijos metu pristatė naujausius mokslinius duomenis, kurie rodo, kad koronavirusu persirgę žmonės imunitetą galimai išlaiko ilgiau, nei manyta.

„Kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau duomenų apie persirgusių žmonių atsparumą virusui ir žinome, kad dabar pasaulyje yra jau daugiau kaip 100 mln. persirgusių ir labai nedaug atvejų yra pakartotino užsikrėtimo“, – sakė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

Be to, tyrimai parodė, kad imuninės atminties ląstelės, kurios užtikrina apsaugą nuo viruso, išlieka ilgiau nei pusę metų.

„Nemažai duomenų yra iš Izraelio, kuris yra sėkmingos vakcinacijos pavyzdys, apie pusė populiacijos jau yra paskiepyta. Ten, kaip ir Lietuvoje, nebuvo skiepijami persirgę žmonės“, – sakė ji ir papildė, kad toks sprendimas tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje, jos manymu – teisingas.

Remiantis Izraelio pavyzdžiu, A.Žvirblienė aiškino, kad persirgę ir viena vakcinos doze paskiepyti žmonės turėjo tokį patį antikūnų kiekį, kokį turėjo nepersirgę bei paskiepyti dviejomis dozėmis.

Tai, pasak jos, leidžia manyti, jog koronavirusu persirgusiems gyventojams pakaks tik vienos vakcinos dozės. O kai kurios šalys, tokios kaip Prancūzija, tokį sprendimą jau yra priėmusios, teigė ji.

Dabar pasaulyje yra jau daugiau kaip 100 mln. persirgusių ir labai nedaug atvejų yra pakartotino užsikrėtimo.

Profesorės teigimu, sukūrus imuniteto pasą, išimtys jį turintiems gyventojams galėtų būti taikomos ne tik keliaujant.

„Žiūrint į tą patį Izraelio pavyzdį, tai yra ir tam tikras palengvinimas verslams ir kontaktiniam darbui, tai tikrai nebus vien tik kelionėms. Tai labai svarbu ir ugdymo įstaigoms, ir visam mūsų atsigavimui“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

Premjerė dėl paso nebuvo tikra

Nors sausį premjerė Ingrida Šimonytė svarstė, kad atskirą dokumentą galėtų turėti ne tik pasiskiepiję, bet ir persirgę koronavirusu žmonės – visi, turintys antikūnų, vasario pradžioje ji dėl dokumento nebebuvo tikra.

I.Šimonytė teigė, kad tikėtina, jog ES sutars dėl tokio dokumento keliaujant iš vienos valstybės į kitą, o Lietuvoje sprendimas dėl jo nepriimtas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Maža to, premjerė net užsiminė, kad viliasi, jog šalies viduje pavyks suvaldyti situaciją be šio paso.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neseniai pareiškė matantis tokį pasą tik kaip bendrą ES projektą.

„Panašu, kad vakcinacijos paso ir jo naudojimo taisyklių prasmingumas yra tik tokiu atveju, jei dėl jo taisyklių ir naudojimo būtų susitarta visos ES mastu, o ne vien pritaikant jo kažkokį naudojimą nacionaliniu mastu“, – prieš gerą savaitę kalbėjo jis.

Daugiau apie skiepų pasus skaitykite – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min