Dabar populiaru
Publikuota: 2021 gruodžio 7d. 10:35 , Atnaujinta: 2021 gruodžio 7d. 11:14

Prezidentūra apie vaikų skiepijimą nuo COVID-19: reikia patikimos informacijos

Antradienį prezidentūroje vykusiame susitikime prezidentas su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarė vaikų vakcinavimo klausimus. Po jo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sakė, kad kalbėta apie vaikų vakcinavimą, jog jis būtų efektyvus. Jos teigimu, aptartas ir vaikų sergamumas – vaikai serga COVID liga ir patenka į intensyvios terapijos skyrius.

Prezidentūroje vykusiame susitikime kalbėta apie vaikų skiepijimą nuo COVID-19.

Akcentuoja informacijos svarbą

Anot I.Segalovičienės, kalbėta apie būtinybę tobulinti vakcinavimo sistemą ir teikti informaciją, kad nebūtų užleista vieta dezinformacijai.

„Buvo aptartos ir rekomendacijos dėl antikūnų tyrimų, atvejai, kai būtina tartis su vaikų ligų gydytojais ir šeimos gydytojais“, – kalbėjo patarėja.

Patarėjos teigimu, vakcinavimo sėkmė labai priklauso nuo to, ar vaikai, tėvai, mokytojai ir kiti specialistai, dalyvaujantys procese, gauna patikimą oficialią informaciją – tą, kuri ateina iš valstybės institucijų, yra patikima. Svarbu, kad tos vietos neužimtų dezinformacija ir melagienos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irena Segalovičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Irena Segalovičienė

„Pagrindinis pandemijos valdymo puslapis yra koronastop.lt, bet jame beveik nėra informacijos apie vaikų skiepijimą, kuri būtų pritaikyta tėvams, vaikams, mokytojams ir gydytojams.

Taip pat norėčiau iliustruoti pavyzdžiu. Kai prezidentas lankėsi Šalčininkų savivaldybėje, buvome susitikę ir su už vakcinaciją atsakingais specialistais, pirminės sveikatos priežiūros vadovais, gydytojai tuomet labai akcentavo, kad jiems trūksta profesionalios informacijos, gaunamos profesiniais tikslais, periodiškai, kuri jiems padėtų atsakyti ir atremti įvairiausius pacientų klausimus, kurie kilę iš melagienų, dezinformacijos ir t.t.“, – teigė I.Segalovičienė.

Jos teigimu, tėvams neramu, jie turi baimių: „Tarptautiniai tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių yra tam tikros baimės – baimės dėl pašalinių poveikių, pačios ligos ir kt. Tos baimės kartais yra per didelės, todėl būtina, kad vaikai, tėvai, specialistai turėtų reikalingą informaciją atsakymams į klausimus formuluoti.“

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių yra tam tikros baimės – baimės dėl pašalinių poveikių, pačios ligos ir kt.

Mirštamumas – nulinis

Doc. dr. Vaidotas Gurskis, Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas, sakė, kad rudens banga, kai delta atmaina įsisuko tarp vaikų, gerokai pakeitė situaciją – ligoninėse atsidūrė nemažai vaikų.

„Pasaulinės statistika rodo, kad iki 20 proc. vaikų prireikia intensyvios terapijos, vaikai tikrai serga sunkiai, dėl delta atmainos daug daugiau vaikų atsiduria ligoninėse nei per ankstesnes pandemijos bangas. Lietuvoje džiaugiamės tik nuliniu mirštamumo rodikliu tarp vaikų, – teigė V.Gurskis.

– Bet sakau – kol kas. Kitų šalių duomenys rodo, kad vaikų iki 9 metų mirštamumas dėl kovido nedidelis, panašus kaip nuo gripo, kelios dešimtosios procento dalys. Bet vyresnių nei 9 metų amžiaus grupėje vaikų mirštamumas gali būti daug didesnis, siekti net 3 proc., o vidutiniškai vaikų mirštamumas yra vienas procentas.“

Anot V.Gurskio, skiepijant vaikus galima būtų išvengti trečdalio vaikų hospitalizacijos. Docentas įsitikinęs, kad turint tinkamus informacinius paketus tiek tėvams, tiek gydytojams, tiek mokytojams vakcinaciją tikrai galima būtų paskatinti.

Kitų šalių duomenys rodo, kad vaikų iki 9 metų mirštamumas nedidelis, panašus kaip nuo gripo. Bet vyresnių nei 9 metų amžiaus grupėje vaikų mirštamumas gali būti daug didesnis.

„Kalbant apie informacinį paketą vaikams, turime turėti omenyje, kad vaikai ne visada turi laiko ir noro naršyti po įvairius tinklalapius, nori gauti informaciją ergonomišku, patogiu būdu, pažiūrėti vieno puslapio informacinį turinį, paįvairintą aiškiais paveikslėliais, simboliais, galbūt parsisiųsti į telefoną. Tada galės padiskutuoti su draugais, tėvais apie vakcinacijos naudą, galimą žalą ir apsispręsti.

Tėvai irgi turi turėti tikrą faktinę informaciją apie vaikų kovidą. Tėvai visame pasaulyje užduoda tuos pačius standartinius klausimus – apie vakcinas, ligą, baimes dėl pašalinių poveikių, juos galima struktūrizuoti ir pateikti atsakymus tinkama forma“, – kalbėjo V.Gurskis.

Jo teigimu, turėtų būti skelbiamos ir žinios apie tai, kaip jaučiasi persirgę sunkiausiomis formomis vaikai. Čia jis akcentavo, kad gerai, jog nėra vaikų mirčių, tačiau pasakoti, kaip serga vaikai, būtina.

Negalima pamiršti ir švietimo įstaigų, kadangi vykdomas ir švietimas apie sveiką gyvenseną, o vakcinos neprieštarauja sveikai gyvensenai, tačiau turi būti skatinama sveika gyvensena suteikiant visą informaciją – sąžiningai ir atvirai.

12–18 metų vaikų amžiaus grupėje bent viena vakcina paskiepyta apie 30 proc. vaikų, Vilniuje šis skaičius perkopė 50 proc., Kaune – 40 proc.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis

Situacija įtempta, bet geresnė nei prieš mėnesį

Prof. Mindaugas Stankūnas teigė, kad situacija lieka įtempta, bet ji žymiai geresnė nei buvo prieš mėnesį – labiausiai džiugina, kad pacientų mažėja ligoninėse.

„Šio rudens banga pasižymi labai dideliu vaikų sergamumu. Pernai rudenį ir žiemą vaikai sudarė vos 6–7 proc. O jei paimtume šio rudens skaičius, ypač prieš atostogas, tai kone kas trečias atvejis fiksuotas tarp vaikų. Po atostogų tas procentas pakritęs, bet praėjusios savaitės duomenimis, vaikai sudaro apie ketvirtadalį atvejų“, – kalbėjo M.Stankūnas.

Šio rudens banga pasižymi labai dideliu vaikų sergamumu.

Jis patvirtino, kad vaikams ši liga paprastai yra lengvesnė nei vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau nuo pandemijos pradžios iki spalio pabaigos stacionare gydyta daugiau kaip 30 tūkst. pacientų, vaikų buvo 1222, tai yra apie 3 proc. Tai rodo, kad vaikai serga ir jiems irgi tenka atsidurti ligoninėse. Toks pats procentas buvo ir reanimacijoje atsidūrusių vaikų.

Reikia pamiršti nuostatą, kad serga lengvai

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas akcentavo, kad reikėtų pasitikėti mokslinėmis draugijomis, jų rekomendacijomis, o tų žmonių, kurie neturi medicininio išsilavinimo, bet kalba šiais klausimais, pasisakymus vertinti tik kaip jų nuomonę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Kėvalas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Kėvalas

Jis taip pat ragino pamiršti nuostatą, kad vaikai serga nesunkiai ir kad COVID pandemija nėra vaikų problema: „Multisisteminis uždegiminis sindromas, apie kurį daug kalbama, sunkūs miokarditai net po asimptominių formų. Jau nekalbu apie vieną kertinių žalų, padarytų vaikams, tai dėl ilgo kontaktinio mokymosi nebuvimo.“

Tarkim,12–18 metų vaikams tikimybė susirgti miokarditu persirgus COVID-19 yra 30 kartų didesnė nei pasiskiepijus.

Profesorius teigė, kad gaunama vis daugiau duomenų ir apie tai, jog vaikams irgi būdingas pokovidinis sindromas, nors anksčiau manyta, kad jį jaučia tik suaugusieji. Šis sindromas jaučiamas iki pusmečio, jis destabilizuoja vaiko gyvenimą, mokymąsi, kognityvines funkcijas, būna su daugybe nusiskundimų.

Dar vienas dalykas, kurį akcentavo R.Kėvalas, yra tas, kad bent jau į jo vadovaujamą kliniką arba intensyvios terapijos skyrius dažniausiai patenka vaikai, užsikrėtę koronavirusu, tačiau neturėję gretutinių ligų.

Tačiau aiškios Pediatrų draugijos rekomendacijos dėl vaikų nuo penkerių metų skiepijimo, anot R.Kėvalo, dar nėra, ji turėtų būti suformuluota artimiausiu metu.

Akcentuoja ir testavimą

Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo instrumentu, todėl valstybė turi užtikrinti vaikams galimybę nemokamai periodiškai testuotis, šio susitikimo išvakarėse BNS sakė prezidentas G.Nausėda.

„Periodinis mokinių testavimas yra viena svarbiausių priemonių viruso plitimui mokyklose užkardyti. Nemokamas ir visuotinai prieinamas testavimas turi būti nuolat vykdomas visose mokyklose.

Tai leis ir toliau užtikrinti kontaktinį ugdymą, plintant naujoms viruso atmainoms“, – BNS perduotame komentare teigė valstybės vadovas.

Anot prezidentūros, pirmadienį per susitikimą su prezidentu premjerė Ingrida Šimonytė užtikrino, kad galimybių pasas vaikams nuo 12 metų bus išduodamas ne tik pasiskiepijus nuo COVID-19, bet ir atlikus mokyklose testą kaupiamuoju metodu, nemokamą PGR testą arba ištyrus antikūnų kiekį, kuris rodo imunitetą, įgytą persirgus koronavirusu.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti kai kuriomis veiklomis, lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso. Dabar tokio paso reikia vaikams nuo 16 metų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:59
05:59
08:39

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min