Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prieš „bylinėjimosi mentalitetą“ – didesni žyminiai mokesčiai

Temidė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Temidė
Šaltinis: BNS
0
A A

Teisingumo ministerija (TM) parengė pataisas, kuriomis siūloma didinti žyminius mokesčius civilinėse bylose, taip pat teismams susidūrus su piktnaudžiavimo atvejais pareikalauti, kad asmuo sumokėtų užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pataisos turėtų paskatinti žmones civilinius ginčus spręsti ne teismuose, o kitais būdais – ikiteismine tvarka, tarpininkavimu, arbitražu, teismine mediacija, teigiama aiškinamajame rašte. Jame taip pat pažymima, kad „Lietuvai būdingas stiprėjantis bylinėjimosi mentalitetas“, todėl valstybė turėtų skatinti alternatyvius ginčo sprendimo būdus.

Europos Sąjungos (ES) teisingumo rezultatų 2015 metų suvestinėje nurodoma, kad nuo 2010 metų gaunamų bylų skaičius Lietuvos teismuose nuolat augo ir 2013 metais 100 gyventojų teko 10 bylų – Lietuva patenka į valstybių narių dešimtuką, kuriose gauta daugiausia bylų.

Mokesčiai – per maži

Pataisų iniciatoriai pažymi, kad žyminio mokesčio paskirtis – iš dalies padengti teismo išlaidas, taip pat atbaidyti nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme, nagrinėjimo vilkinimo, o dabartiniai mokesčiai būdami per maži šios funkcijos nebeatlieka.

Pavyzdžiui, ypatingosios teisenos bylose yra numatytas 41 euro žyminis mokestis, o už ginčų, kylančių iš nuomos teisinių santykių, nagrinėjimą – 57 eurai.

Pataisomis siūloma žyminius mokesčius didinti – daugeliu atvejų suma didėtų maždaug dvigubai, t.y. ypatingosios teisenos bylose jis kiltų iki 100 eurų, ginčuose dėl viešųjų pirkimų – nuo 289 iki 500 ir panašiai.

Bylinėjasi be pagrįsto teisinio intereso

Iniciatoriai pastebi, kad praktikoje dažnai piktnaudžiaujama teise dėl bankroto bylos iškėlimo kitam asmeniui, siekiant iš rinkos pašalinti konkuruojantį asmenį arba padaryti spaudimą įmonei, tad už ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo siūloma nustatyti 500 eurų mokestį. Šio mokesčio nereikėtų mokėti, kai ieškinį pateikia įmonės savininkas, vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, ar ieškinys grindžiamas tuo, jog įmonė neturi turto ar pajamų.

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog ginčuose, kuriuose asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dažnai bylinėjasi tie patys asmenys, neturėdami jokio pagrįsto teisinio intereso, dar susiduriama su reiškiniu, kai tie patys asmenys reiškia pakartotinius, susijusius ieškinius, kurie beveik visais atvejais yra akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau formaliai turi būti priimami ir nagrinėjami.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai

Tad siūloma teismui suteikti įgaliojimus pareikalauti, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamas asmuo tam tikrais atvejais vis dėlto turėtų jį sumokėti. Pagal pataisą, teismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, galėtų įpareigoti asmenį sumokėti žyminį mokestį.

Taip pat siūloma numatyti, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis asmuo (pavyzdžiui, dėl savo sistemingo nesąžiningo procesinio elgesio praeityje, konkrečiu atveju pareikšto reikalavimo nepagrįstumo ar pateiktų įrodymų nepakankamumo), sumokėtų užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min