Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
10 03

Kur gydosi politikai ir mokosi jų vaikai? Kandidatai atskleidė pasirinkimą tarp verslo ir valstybės

Partijų vedliai Seimo rinkimuose kone vienbalsiai žada stiprinti sveikatos ir švietimo prieinamumą, nors statistika rodo vis spartesnę privačių mokyklų ir gydymo įstaigų plėtrą. 15min pasidomėjo – o ką renkasi jų pačių šeimos: privačias ar valstybines įstaigas ir dėl kokių priežasčių tai daro.
Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, mokyklos
Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, mokyklos / 15min montažas

Dauguma kalbintų politikų tikina turintys receptų, kaip būtų galima mažinti eiles pas gydytojus, kuriuo keliu eiti dėl privačių klinikų, švietimo įstaigų finansavimo.

Savo pačių ir šeimos narių pasirinkimus jie aiškina laiko taupymu, patogumu, paslaugų kokybe.

Suprasti akimirksniu

  • Privačių sveikatos įstaigų skaičius per penkerius metus Lietuvoje išaugo 14 proc., o jose dirbančių gydytojų skaičius – 36 proc. iki beveik 2 tūkst.
  • Privačių mokyklų skaičius per penkerius metus Lietuvoje išaugo daugiau kaip pusantro karto, jų dabar yra apie šimtą.

I.Šimonytė pripažįsta problemą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė premjerė Ingrida Šimonytė 15min nurodė, jog daugybę metų yra registruota vienoje iš valstybinių Vilniaus miesto poliklinikų.

Ji taip pat sako esanti patenkinta poliklinikos paslaugomis.

Jeigu turėtų vaikų, politikė patikino, jog juos leistų irgi į valstybinę mokyklą.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

I.Šimonytė sako esanti įsitikinusi, kad viešas ir privatus sektorius tiek švietime, tiek teikiant medicinos paslaugas gali sugyventi.

Vis dėlto ji pripažįsta, jog visų reikalaujamos kokybės valstybinėse įstaigose negali užtikrinti nei mokinio krepšelis, nei privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įkainiai, nes jie didžiąja dalimi padengia tik atlyginimą.

Pasak jos, infrastruktūra, kuri reikalinga paslaugų teikimui, turi būti kuriama iš kitų lėšų – jas viešajam sektoriui parūpina valstybė ar savivalda, pasitelkdama ir, pavyzdžiui, europinį finansavimą. Tuo metu privatus sektorius privalo sukaupti šias lėšas pats.

„Tad čia elementariai per mažo perskirstymo problema, kuri neleidžia pasiekti padėties, kur pasirinkimas tarp viešojo ir privataus paslaugos teikėjo yra techninis – atstumo, patogumo – klausimas, kaip yra, pavyzdžiui, Švedijoje, kur priemokos už vaikų mokslą privačioje mokykloje netaikomos, tačiau mokinio krepšelio pakanka padengti visus vaiko ugdymo kaštus, o ne vien pedagogų darbo užmokestį“, – aiškino konservatorių sąrašo į Seimą lyderė.

V.Čmilytė-Nielsen: pasirinkimą lemia du miestai

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos šeimoje buvo skirtingų pasirinkimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais