Planuojama, kad Klaipėdoje būtų 60 visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio dirbančių seniūnaičių. Juos rinktų patys gyventojai, tad prezidento, Seimo, europarlamentarų ir savivaldybių rinkimus papildytų dar vieni rinkimai.
Liepia įstatymas
Praėjusią savaitę uostamiesčio taryba pritarė, kad būtų panaikinta vienintelė Klaipėdoje veikianti Melnragės ir Girulių seniūnija. Ši seniūnija neatlieka visų Savivaldos įstatyme numatytų funkcijų ir kasmet savivaldybei atsieina 12 kartų brangiau nei seniūnijos sostinėje ar Kaune. Be to, ši seniūnija apima tik 2000 gyventojų, o Vilniuje – apie 30 tūkst.
„Buvo atliktas tyrimas, ar miestui reikia seniūnijų. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje gyventojų skaičius sumažėjo ir miestas, kuriame yra apie 200 tūkst. gyventojų, gali būti administruojamas iš vienos vietos. Tai mažesnės sąnaudos nei skirstant į seniūnijas. Tačiau įstatymai pasikeitę ir šiandien iškilo seniūnaitijų steigimo klausimas“, – sakė vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Šiuo metu savivaldybėje jau parengtas projektas dėl seniūnaičių rinkimo tvarkos. Gruodžio mėnesį šį klausimą turėtų nagrinėti taryba.
Rinks ketveriems metams
„Mūsų pasirinkimas – rinkti seniūnaičius apylinkių principu, kurių turime apie 60. Turime duomenų, kiekvienoje yra apie 2000 gyventojų“, – sakė vicemerė.
Skaičiuojama, kad vieno namų administratoriaus prižiūrimoje teritorijoje būtų apie 10 seniūnaičių. Jie būtų renkami ketveriems metams, norintis eiti šias pareigas turi būti tos vietovės gyventojas, jais negalės pretenduoti tapti tarybos nariai. Iš 60 seniūnaičių bus renkama 10 atstovų, kurie sudarys sueigą. Ji svarstytų ir savivaldybei teiktų pasiūlymus dėl gyventojų užimtumo, miesto pėtros, šeimų gyvenimo sąlygų gerinimo ir kitų problemų.
Planuojama, kad seniūnaičiai bus renkami jau kitąmet.
