Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 02 25

Prodiuseris: be 12 mln. litų filmo apie Žalgirio mūšį nebus

Filmo „Žalgiris – geležies diena“ nebus, jei per šiuos ir kitus metus kūrėjai iš valstybės biudžeto negaus planuotų 12 mln. litų, teigia filmo prodiuseris Arūnas Stoškus.
Arūnas Stoškus
Arūnas Stoškus / Redo Vilimo/BFL nuotr.

„Viskas nuo biudžeto priklauso. (...) Jeigu bus skiriamas finansavimas, tai ir bus filmas“, – BNS sakė A.Stoškus.

Filmui „Žalgiris – Geležies diena“ praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi 12 mln. litų, iš kurių 9 mln. litų turėjo būti skirti 2009-aisiais. Dabartinė Vyriausybė, karpydama biudžeto išlaidas, sumažino ir šio filmo 2009-ųjų dotaciją iki 3 mln. litų.

Anot A.Stoškaus, yra deramasi su kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu, kad perskirstant biudžetą gegužės mėnesį, šiam filmui būtų pridėta dar 3 milijonai. „Tai būtų 6 mln. litų šiemet, 6 mln. kitais metais. Tada visas planas vyktų, tik būtų perskirstyti pinigai. (...) Kultūros ministras palaiko, kad šitas filmas būtų sukurtas“, – kalbėjo A.Stoškus.

Jo teigimu, jei šiemet nebus skirta papildomų 3 mln. litų, yra ir atsarginis planas: šią vasarą filmuoti Žalgirio mūšio scenas už 3 mln. litų, o kitais metais tikėtis likusių 9 mln. litų. Tokiu atveju 2010 metų pabaigoje filmas būtų baigtas. Jei pavyktų šiemet gauti 6 mln. litų ir kitais metais 6 mln. litų, tada filmą kūrėjai užbaigtų kitų metų vasarą.

Anot A.Stoškaus, yra deramasi su kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu, kad perskirstant biudžetą gegužės mėnesį, šiam filmui būtų pridėta dar 3 milijonai.

Kultūros ministerijai (KM) 2009 metų valstybės biudžete kino filmų gamybai numatyta 9,3 mln. litų. Šias lėšas skirsto kultūros ministro įsakymu patvirtinta Kino taryba. Kino tarybos narys ir KM sekretorius Juozas Širvinskas BNS sakė, kad kitų filmų biudžetai nebus karpomi tam, kad „Žalgiris – Geležies diena“ gautų didesnį finansavimą.

„Iš kur jie daugiau gaus? (...) Ne, ne kitų filmų sąskaita, čia buvo kalba ir buvo akcentuojama ir per strateginį (Strateginio planavimo komiteto - BNS) posėdį, kad negali būti kitų filmų sąskaita daromas vienas filmas“, – teigė J.Širvinskas.

Anot jo, kino biudžetas buvo padidintas 3 mln. litų būtent filmo apie Žalgirio mūšį sąskaita. Tačiau, J.Širvinsko teigimu, antrąkart svarstant biudžetą iš visos kino programos biudžeto buvo nubraukta per milijoną litų.

„Aš įtariu, kad turbūt sunku tikėtis (gauti papildomus 3 mln. litų - BNS). Bet čia negaliu nieko komentuoti, nes čia vis tiek spręsis ne tarybos lygmenyje šitie dalykai, jeigu spręsis. Yra intencija, ministras irgi palaiko juos, buvo kalba, kad jie ir su premjeru susitiks“, – kalbėjo J.Širvinskas.

Premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad kol kas Andrius Kubilius negali atsakyti, ar perskirstant biudžetą „Žalgiris – Geležies diena“ galėtų gauti dar 3 mln.litų.

„Čia kultūros ministro atsakomybė. (...) Biudžetas patvirtintas jau. (...) Vis tiek ministras (kultūros - BNS) turi inicijuoti perskirstymą“, – sakė R.Jasiulionis.

R.Vilkaitis, paklaustas, ar perskirstant biudžetą inicijuos minėto filmo 2009-ųjų lėšas padidinti 3 mln. litų, atsakė: „Taip, mes inicijuosime, būtinai.“

12 mln. litų kainuosiantis „Žalgiris – Geležies diena“ yra epinė drama, skirta vienam svarbiausių, lemtingam Lietuvos istorijos epizodui – Žalgirio mūšiui, kuriame jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Scenarijuje atspindėti įvykiai atskleidžia vieno audringiausių Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpių dvasią, kai savo jėgas valdovų sostuose išbandė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir būsimas Lenkijos karalius Jogaila.

Pagrindinis dėmesys filmo scenarijuje skiriamas Lietuvos kunigaikščių santykių evoliucijai, atskleidžiamas dviejų asmenybių ir dviejų valstybių suartėjimas, padėjęs sutelkti jėgas lemiamai kovai su grėsminga priešo kariuomene.

Scenarijaus autoriai yra Juozas Marcinkevičius, Marius Daškus ir Raimundas Banionis (jis taip pat yra ir režisierius).

Pernai spalio pradžioje Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio mūšio metais.

Vienas svarbiausių Lietuvai mūšių, vykęs 1410 m. liepos 15 d. tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, baigėsi pastarojo sutriuškinimu, po kurio Kryžiuočių ordinas nebeatsigavo. Pergalė nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus.

2010-aisiais Lietuva minės Žalgirio mūšio 600-ąsias metines.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius