Seimas pritarė rezoliucijai nuo kitų metų liepos dabar 325 eurus siekiančią MMA padidinti iki 437 eurų. Tai yra raginimas vyriausybei, teisiškai rezoliucijos ji neprivalo vykdyti.
„Mes, kaip atstovaujantieji darbuotojams, gaunantiems mažesnį darbo užmokestį, labai džiaugiamės pasiūlymu didinti MMA. Bet ar tikrai tinkamas sprendimas padidinti ją nuo kitų metų liepos? Aišku, tai yra vienintelė galimybė reguliuoti darbo užmokestį ir jį didinti.
Lietuvos minimali alga ES mastu atrodo nelabai gražiai, mūsų kaimynai mus lenkia. Tačiau ar sugebės verslas padidinti algas žmonėms, dirbantiems labiau kvalifikuotą darbą?
Jei aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai priartės prie nekvalifikuoto darbo jėgos užmokesčio, jie praras motyvaciją.
MMA reikia didinti, bet tai reikia daryti laipsniškai, kad verslas sugebėtų prisitaikyti, atitinkamai padidinti atlyginimus kvalifikuotą darbą dirbantiems žmonėms“, – LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija kalba A.Černiauskas.
Pašnekovas priduria, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog, padidinus MMA, verslas lįs dar giliau į šešėlį, o išaugusius kaštus padengs didindamas kainas. Tokiu atveju net ir daugiau uždirbant, vartojimas didėti negalės.
G.Nausėda: reikėtų labiau paisyti ekonomikos realijų
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimą, jog algas reikia didinti kitąmet, nes dėl prastų ekonomikos prognozių 2017-aisiais nepavyks, galima sieti su galima Seimo kaita kitąmet. Bet kuri institucija, prognozuojanti Lietuvos ekonomikos plėtrą, anot ekonomisto, 2017-aisiais tikisi spartesnio nei 2016-aisiais ekonomikos augimo.
„Kuo arčiau rinkimai, tuo labiau nepaisoma ekonominės realybės. Šiuo metu skaičiai rodo, kad MMA dydis Lietuvoje yra 325 eurai, Latvijoje – 360, Estijoje – 390. Ir mums nė motais, kad Estijoje vidutinis darbo užmokestis yra apie 40 proc. didesnis nei Lietuvoje, imsime ir vienu sprendimu padidinti MMA perspjausime estus“, – politizuotą požiūrį į MMA kritikuoja G.Nausėda.
Ekonomistas pažymi, kad 50 proc. vidutinės algos orientyras, nustatant MMA, būtų labai tinkamas. Jį pasiekus, šuoliais didinti MMA nebereikėtų – priešingu atveju aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai nesuprastų, kodėl jie turi uždirbti MMA, dirbdami kvalifikuotą darbą. Šiuo metu MMA ir vidutinio atlyginimo (bruto) 50 proc. santykis būtų 357 eurai. Premjeras yra sakęs, kad nuo kitų metų sausio MMA turėtų pasiekti 350 eurų dydį.
„Priimant tokius sprendimus, paisyti ekonomikos realijų ir tam tikrų dėsningumų reikėtų, negalima ekonomikos paversti politikos tarnaite“, – sako G.Nausėda.
Be valstybės reguliavimo neapsieitume
Nors MMA dažnai manipuliuojama, siekiant politinių dividendų, be valstybės įsikišimo kol kas nepavyktų apsieiti.
„Valstybinio MMA reguliavimo nereikėtų turbūt tik vienu atveju – jei ponas Černiauskas su kolegomis susėstų ir kolektyvinių derybų būdu pasiektų šakinius susitarimus. Šiuose, be kitų minimalių standartų, turėtų būti nustatytas ir MMA tam tikroje šakoje. Tai taip pat leistų diferencijuoti MMA. Bet šiuo metu, kol mūsų kolektyvinių derybų kultūra žengia tik pirmuosius žingsnius, tenka kažkam prisiimti šią atsakomybę, ir tai daro valstybė“, – teigia G.Nausėda.
Būtų geriausia, jei pavyktų rasti atspirties tašką, koks MMA dydis atitinka būtinų pragyvenimui išlaidų dydį, – G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, būtų geriausia, jei pavyktų rasti atspirties tašką, koks MMA dydis atitinka būtinų pragyvenimui išlaidų dydį.
Po to MMA turėtų būti susieta su vidutinio darbo užmokesčio augimu ar infliacijos dydžiu.
„Kai kuriose šalyse MMA yra indeksuojama. Iš ekonominės pusės žiūrinti, tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Bet Lietuvoje vienas privalumas būtų akivaizdus – indeksavimas leistų depolitizuoti tą iki kraštutinumo politizuotą MMA klausimą“, – tikina G.Nausėda.
