Pasaulio bendruomenė sunerimusi, Jungtinės Tautos rengia naujas sankcijas Šiaurės Korėjai. Kokios jos gali būti? Ar Pchenjano pareiškimuose yra tiesos?
Apie tai – pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, VU komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vadovu, profesoriumi Juozu Vidmančiu Vaitkumi ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Orientalistikos centro dėstytoju Konstantinu Andrijausku.
– Pone Andrijauskai, ar yra pagrindo manyti, kad Šiaurės Korėjos pranešimai apie vandenilinę bombą yra tiesa?
– Kad kažkoks bandymas vyko, mes jau žinome, tai rodo ir seismologiniai duomenys. Tačiau kokia tai bomba, koks užtaisas, mes kol kas negalime pasakyti. Tarptautinėje bendruomenėje sutariama, kad kol kas reikia palaukti ekspertų nuomonės apie tai, kas iš tikrųjų įvyko.
– Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba teigia užfiksavusi 5,1 balo pagal Richterio skalę seisminius virpesius vietovėje, kur Šiaurės Korėja skelbia atlikusi bandymą. Toje pačioje vietoje Pchenjanas jau yra atlikęs keletą bandymų, pavyzdžiui, 2013 metais. Pone Vaitkau, ką jūs apie tai manote?
– Manyčiau, kad tai gali būti tiesa. Vandenilinė bomba yra įrenginys, pagrįstas atominės bombos užtaisu, prie kurio gali būti pridėtas bet kurio tūrio termobranduolinis užtaisas. Jeigu buvo pridėtas palyginti nedidelis užtaisas ir buvo siekiama tik kontroliuoti, ar prasidėjo termobranduolinė reakcija, tai tikrai gali būti. Stebint vaizdą televizijoje, atkreipiau dėmesį į vadinamojo grybo formą, ji atitinka vandenilinės bombos sprogimą. Tačiau tai gali būti ir manipuliacija, fotošopu šiais laikais galima padaryti bet ką.
– Šiaurės Korėja naudojasi įvairiomis priemonėmis skelbdama savo propagandą pasauliui. Kuo vandenilinė bomba yra pavojingesnė už atominį ginklą?
– Ją galima padaryti labai galingą. Tačiau aš nemanau, kad Šiaurės Korėja gali girtis sukūrusi bombą, kol kas sukurtas tik įtaisas. Iki bombos dar ilgas kelias, kurį nuėjo Jungtinės Valstijos, Sovietų sąjunga.
– Koks tai kelias?
– Viena yra sumontuoti visą įrangą ant žemės ir visai kas kita – įrangą paruošti taip, kad ją galima būtų patalpinti į lėktuvą, į raketą ir numesti. Pademonstravimo, kad yra sprogimas, neužtenka. Įranga turi būti optimizuota sumažinant jos svorį ir didinant naudingą visos radiacijos panaudojimą termobranduoliniam procesui realizuoti.
– Pone Andrijauskai, Šiaurės Korėjos veiksmus kategoriškai pasmerkė Kinija, Rusija, kurios buvo šios šalies gynėjos. Kaip tai vertinate?
– Tai neturėtų stebinti. Kinija yra ne tik Šiaurės Korėjos sąjungininkė nuo 1961 metų, ji turi labai ilgą sieną su Šiaurės Korėja. Natūralu, kad Kinija nėra suinteresuota dar vienos branduolinės galios atsiradimu kaimynystėje, ji taip pat supranta, kad Šiaurės Korėjos režimas nėra lengvai prognozuojamas. Kinijos svertai šioje valstybėje nėra tokie dideli, kaip mes galbūt įsivaizduojame. Dabartiniai bandymai, testai tai dar kartą parodė.
– Šiaurės Korėja yra vadinama ne tik save izoliuojančia, bet ir technologiškai atsilikusia valstybe. Galimybes sukurti bombą iš turimų įrenginių pasaulio ekspertai vertina gana skeptiškai. Pone Vaitkau, ką jūs apie tai manote?
– Kiekvienoje valstybėje yra galimybių koncentruoti finansinius resursus, visą inžinerinį potencialą tam tikrų tikslų siekimui. Pavyzdys – buvusi Sovietų sąjunga. Apskritai technologijos čia buvo labai prastos, tačiau kai kuriose srityse jos buvo pirmaujančios. Šiaurės Korėja jau parodė savo potencialą realizuojant atominę bombą. Ją padaryti yra sudėtingiau, nes vandenilinė bomba yra tik priedas prie atominės bombos.
Kinija yra ne tik Šiaurės Korėjos sąjungininkė nuo 1961 metų.
– Kitaip tariant, didžiausius inžinerinius iššūkius jie jau padarė?
– Taip, termobranduolinį įtaisą jie sukūrė. Tačiau aš nemanau, kad jie eis toliau. Manyčiau, tai yra daugiau demonstravimas, koziris derybose su Vakarais ar Rytais
– Pone Andrijauskai, kuo Šiaurės Korėjai gali būti naudingas pranešimas apie vandenilinės bombos sukūrimą?
– Yra dvi medalio pusės. Pirmoji – tai vidaus politika, kuri dar kartą legitimuoja režimą ir jo valdymą. Šiaurės Korėja yra labai atsilikusi, išskyrus tam tikras industrijas, svarbias gynybai. Taigi, tokius technologinius proveržius šios šalies gyventojai vertina labai teigiamai. Kita medalio pusė – tarptautinė politika. Čia turime daug daugiau kozirių, kurių Šiaurės Korėja ieško savo kišenėje.
– Šiaurės Korėja yra ekonomiškai izoliuota valstybė. Kokios dar sankcijos jai gali būti taikomos?
– Sankcijos, susijusios su Kinija. Ši valstybė yra pagrindinis vardiklis. Kinija galėtų kirsti Šiaurės Korėjai per energetikos sektorių, ji jau tai darė ir galėtų padaryti dar kartą. Šiaurės Korėja yra atšiauri šalis, dabar žiema ir energetinių išteklių mažinimas būtų labai rimta grėsmė, nes 70-80 procentų visų energetinių išteklių Šiaurės Korėja gauna iš Kinijos.
– Pone Vaitkau, kaip jūs vertinate galimybę per tam tikrą laikotarpį sukurti bombas ar raketas, kurios galėtų smūgiuoti į taikinius Pietų Korėjoje, Japonijoje?
– Pažvelgus į technologiškai pažangių valstybių, galėjusių koncentruoti milžiniškus resursus, patirtį, šis procesas truko dešimtmečius.
– Kitaip tariant, Šiaurės Korėja šiuo metu negali kelti tiesioginės grėsmės branduoliniu ginklu?
– Nebent ji susprogdintų užtaisą savo teritorijoje ir dėl to nukentėtų kaimyninės šalys.
– Šiaurės Korėja sunkiai prognozuojama valstybė, savo didžiausiu priešu ji laiko JAV. Kokios dar valstybės, Šiaurės Korėjos nuomone, yra jai priešiškos?
– Šiai valstybei yra priešiška visa dabartinė tarptautinė bendruomenė. Tačiau tarp didžiausių jos priešų yra Pietų Korėja. Tarp šių valstybių yra užšaldytas pilietinis karas, vienas baisiausių XX amžiaus karų.
Taip pat Japonija. Minėtos valstybės yra Jungtinių Valstijų sąjungininkės Rytų Azijoje, todėl Šiaurės Korėja pirmiausiai kreipia dėmesį į šias šalis. Tačiau jei tendencijos tęsis, ši valstybė gali labai greitai prisidaryti rimtų bėdų. Problemų su Šiaurės Korėja turi visa tarptautinė bendruomenė.
