„Žvejai mėgėjai, matydami verslinės žūklės atstovų daromą didžiulę žalą gamtos ištekliams, vyriausybinių institucijų neveiklumą, teisinę nelygybę, įstatymų spragas, rugpjūčio 1 d. Klaipėdoje organizuoja protesto akciją „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“, kuri skirta atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį, siekiant uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Ryžtingi, konstruktyvūs, teisingumo principu grindžiami valdžios sprendimai leistų užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir atkurti žuvų populiaciją Kuršių mariose“, – skelbiama kvietime į protesto akciją. Joje, tikinama, dalyvaus kai kurie Seimo nariai ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
K.Klimavičius sako, jog apie žuvų populiacijos situaciją Kuršių mariose kalba skaičiai. Atsargos esą itin menkos, tad kalbėti jau gana, būtina reikalauti, kad žvejyba čia būtų uždrausta. Jis rodo pavydį – uždraudus žvejybą Kauno mariose per penkerius metus žuvų ištekliai pagausėjo keturis kartus.
Paklaustas, kodėl akcijos nerengia sostinėje, prie valdininkų durų, K.Klimavičius sako, jog esminė problematikos vieta yra Klaipėda ir Pamarys.
„Darome Klaipėdoje dėl to, kad iš čia išplaukia žvejai verslininkai arba iš Klaipėdos krašto – Šilutės ir toliau. Čia esminis problematikos lopšys, vieta. Norime užblokuoti Danės upės žiotis – kateriai suplauks, sustos. Norime parodyt nepatogumus ir tokią tarsi simboliką. 12–15 val. negalės išplaukti laivai, net ir jachtos, tai esame suderinę. Tik trys laivai praplauks, nes miesto gimtadienis, vėliavą iškels, kiti lauks. Jei reikės, ir vartus uosto ketiname ateityje blokuoti“, – kalbėjo K.Klimavičius.
Vyras teigia, jog niekas iš valdžios atstovų nedrįsta kišti rankų į šį „širšių lizdą“, be to, draudimas žvejoti Kuršių mariose paliestų tam tikrą skaičių žmonių.
„Per daug įtakota žmonių. Aplinkos ministerija ilgą laiką kūrė taisykles, kad patogu būtų gaudyt. Nustekeno marias, nebėra žuvies, viską išgaudė. Net brangiausi echolotai neranda žuvies, o Kauno mariose pilna. Uždraudus per penkerius metus keturis kartus padaugėjo žuvies. Kokia žala daroma Kuršių marioms. Visa žuvis, daugiausia lašiša, parduodama nelegaliai. Manoma, kad gali būti apie 50 tonų nelegaliai parduodamos lašišos, – sakė K.Klimavičius. – Mes norime pasakyti, kad esam prieš žvejybą versliniais įrankiais, tegul meškerėm gaudo, jokių verslinių įrankių. Pagal žuvų dydžio masės indeksą, marių būklė bloga, todėl turėtų būti draudžiama žvejyba.“
Esam prieš žvejybą versliniais įrankiais, tegul meškerėm gaudo, jokių verslinių įrankių.
Mėgėjo teigimu, šiuo metu dėl žuvies išteklių sumažėjimo prireikia daug daugiau įrankių, kad būtų pagautas toks pat žuvies kiekis kaip prieš dešimt metų.
„Ateinam ne prašyt, o reikalaut, kad ta velniava turi baigtis. Mes visi mėgėjai sutinkam pridėti, tegul brangina žvejo bilietą, kad verslinės žvejybos nebūtų. Viskas yra kompensacijos klausime. Tai paliestų apie 150 asmenų, maždaug 45 įmonės žvejoja mariose. Įmonės rodo, kad jų bendras pelnas per praėjusius metus buvo 120 tūkstančių eurų. Jei taip rodo kukliai, mes pasiruošę apmokėti jų neuždirbtą pelną per žvejo bilietą ir tegul nelenda į marias. Tai kiek deklaruoja, vis tiek nieko neuždirba“, – kalbėjo K. Klimavičius, kviečiantis šeštadienio vidurdienį visus neabejingus rinktis Klaipėdos Kruizinių laivų terminale. Pats vyras atvyks iš sostinės.
„Mane skatina tai, kad noriu su vaikais žvejot ir gaudyt žuvį mariose“, – pabrėžia vyras.
Žuvies užtenka
Juodkrantės žvejys, nuo vaikystės su tėčiu žvejojantis ir apie 15 metų savo įmonę turintis Ričardas Kauneckis sako girdėjęs apie kalbas uždrausti žvejybą mariose.
„Kažkokių yra interesų nesuprantamų. Žuvies yra, tik yra tam tikras sezoniškumas, vienais metais daugiau, kitais mažiau. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad starkio kas 5–7 metus padaugėja, paskui vėl pamažėja. Yra ciklai ir mes, žvejai, tai suprantame. Vieni metai geresni, kiti blogesni. Su karšiu tas pats, pernai daugiau, šiemet mažiau. Pavasarį stintos buvo daug, šiemet visi patenkinti, daug pagavome, pora metų iš eilės buvo visai mažai. Yra mariose žuvies, yra pilnai ir netrūksta. Ungurio padaugėjo palyginus su kitais metais. Ne tik tinkluose, žmonės nuo krantinės meškerioja ir pagauna“, – kalbėjo R.Kauneckis.
Jis tikina, jog kalbos, kad žvejai gaudo ir rūko net ir mažas žuvis – netiesa. Pats R.Kauneckis sako smulkias žuvis metantis atgal į marias, nes niekas nenori pirkti mažų rūkytų karšių.
„Kam man vežti smulkų, jei niekas neperka, mes jį atgal paleidžiame, nes ir klientas nori didelio, gražaus karšio, o ne mažiuko. Pas mus yra limitai, kokio dydžio galime gaudyti kuoją, karšį. Būna kuris atitinka, bet jis „kūdas“, tai lai maitinasi toliau. Starkį irgi paleidžiame, žinom, kad pagausim už metų didesnį.
Tegul mėgėjai, jei nori, kad sumažėtų žvejų, už kiekvieną įrankį kompensuoja, lai susimeta, išeisiu, – sakė žvejys.
Mėgėjai putojasi... Mes neturim Juodkrantėje darbininkų, mes su tėvuku gaudom, jam 83 metai, sunku. Turiu minčių užbaigti verslą, parduot. Tegul mėgėjai, jei nori, kad sumažėtų žvejų, už kiekvieną įrankį kompensuoja, lai susimeta, išeisiu“, – sakė žvejys.
Jis pasakoja įrankius su tėvu sukaupęs. Dalį tėvas perėmė po žuvininkystės ūkio išardymo, kuriame dirbo, kitus pirko. Į žvejybą R.Kauneckis įtraukė ir savo sūnų, tad žvejoja jau trečia šeimos karta. Jo tėvas Juodkrantėje gyvena nuo 1964 metų ir visą gyvenimą paskyrė marioms.
