Nors sostinės savivaldybė leido mitinguoti 300 žmonių, prie ŠMM jų susirinko gerokai daugiau. Lietuvos lenkų mokyklų forumo organizuotoje protesto akcijoje dalyvavo tautinių mažumų mokyklų mokytojai, moksleivių tėvai, tačiau didžiąją dalį sudarė patys moksleiviai. „Lietuvai reikia mūsų streiko?“, „Ne prievartinei asimiliacijai“, „Palikite ramybėje mūsų mokyklas“, „Gimtinė be gimtosios kalbos?“ – skelbė mokinių laikomi plakatai.
„Lietuviai, kodėl taip nemylite lenkų?“
Protesto akcijos prie ŠMM metu buvo priimta rezoliucija, kurioje tvirtinama, kad kovo viduryje pakeistas Švietimo įstatymas „kardinaliai nepalankus tautinių mažumų Lietuvoje švietimo pakeitimams“. Rezoliucijos autoriai pabrėžia, kad Lietuvos valdžia tokį žingsnį žengė prieš tautinių mažumų vienareikšmiškai išreikštą valią.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad įstatymu likviduota teisė tautinių mažumų atstovams mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba nuo darželio iki vidurinės mokyklos.
„Mes reikalaujame, kad ŠMM iki rugsėjo 1 dienos inicijuotų Švietimo įstatymo pakeitimus bei kitų teisės aktų priėmimą, kurie užtikrintų teisę mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba“, – teigiama dokumente. Priešingu atveju tautinių mažumų mokyklų mokytojai bus raginami netaikyti tų nuostatų, „kurios diskriminuoja ir siaurina mokymą gimtąja kalba bei blogina mokomųjų žinių įsisavinimo galimybes“.
„Mūsų meilė kalbai kyla iš pagarbos protėviams. Neverskite mūsų jus mylėti, nes prievarta gimdo pasipriešinimą, – kalbėjo Avižienių vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Liucina Lapševič. – Mieli Lietuvos piliečiai, kodėl jūs taip nemylite lenkų? Ar gali kas nors man atsakyti į tą klausimą? Ar mes ne tokie patys? Mes mokame mokesčius. Ar jums reikia atvykėlių iš trečiųjų šalių, nemąstančių, nesilaikančių įstatymų. Kodėl Lietuva ir jos politikai nuolat gyvena praeities klaidomis, o ne ateities galimybėmis?“
Pedagogė pridūrė, kad jai keistai skamba Lietuvos politikų aiškinimai, esą daugiau dalykų besimokydami lietuvių kalba, lenkų moksleiviai lengviau integruosis į visuomenę. Ji pridūrė, kad Avižienių vidurinės abiturientai puikiai moka lietuvių kalbą, kai kurie jaunuoliai tapo gerais gydytojais, teisininkais, inžinieriais. Mokytoja taip pat pasipiktino žiniasklaida, kuri esą priešina lenkus ir lietuvius bei kuria neigiamą lenkų įvaizdį. „Jei lenkas, tai būtinai nevykėlis arba girtuoklis. Tokį įvaizdį formuoja žiniasklaida“, – aiškino L.Lapševič.
Į protesto akciją atvykusi Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė išreiškė rusų tautinės mažumos solidarumą su lenkais. Ji pabrėžė, kad Švietimo įstatymu pažeidžiamos ir Lietuvos rusų teisės. „Jeigu Lietuvos valdžia leidžia žygiuoti nacistams, apie demokratiją kalbėti jau sunku“, – savo kalboje pabrėžė ji.
Lietuvos lenkų mokyklų forumas ketina rengti ir daugiau protestų. Kitą savaitę Lietuvos lenkai ketina rinktis prie Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vengrijos ambasados.
Įstatymas kursto aistras
Lietuvos lenkai jau kuris laikas piktinasi pataisytu Švietimo įstatymu, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Anot šio įstatymo autorių, juo buvo siekiama nustatyti tokią pačią tvarką, kuri taikoma lietuvių mažumai Lenkijoje.
Lenkijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokio įstatymo priėmimas gali lemti dalies lenkiškų mokyklų Lietuvoje uždarymą.
Seimo priimtos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytos pataisos numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Numatyta, jog 2013 metais ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino užduotys bus vienodos. Pagal įstatymą, tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę turi būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad tokie pakeitimai daromi ir siekiant tautinių mažumų atstovams padėti integruotis į darbo rinką, visuomeninį gyvenimą, kad jie turėtų lygias galimybes kaip ir tie jaunuoliai, kurių gimtoji kalba – lietuvių.
Lenkijos URM pareiškė, kad Lietuva nesielgė kaip partnerė ir nerado sprendimo, kuris atitiktų Europos standartus ir visuotinai pripažintą tarptautinės teisės principą, jog mažumų teisės negali būti bloginamos. Pasak Lenkijos URM, Lietuvos argumentai, jog pataisos priartins situaciją prie tos, kuri yra Lenkijoje, buvo naudojami selektyviai.
