Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžė, kad tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą – tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Konkretūs apmokėjimo dydžiai turi būti nustatyti kolektyvinėje arba individualiose darbo sutartyse.
Kaip teigiama šiandien paskelbtoje LAT nutartyje, byloje nustatyta, kad sanitarai dirbo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Todėl, pasak Teismo, darbdavys, nemokėdamas šiems darbuotojams padidinto darbo užmokesčio, pažeidė jų teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog konkretus apmokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių sąlygų, dydis nenustatytas kolektyvinėje ar darbo sutartyse, neatleidžia darbdavio nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos mokėti už darbą tokiomis sąlygomis padidintą darbo užmokestį.
Bylą nagrinėjusi LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavys atsako už tinkamą sutarties sudarymą. Sudarant konkrečią darbo sutartį, jis privalo suprantamai atskleisti darbuotojui darbo pobūdį, taip pat aiškiai nurodyti darbo apmokėjimo sąlygas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
