„Skaičiuojama bendra žalia, be elektros tinklų, – 21 mln. litų, iš jų keliams – 1 mln. litų, miškams – 15 mln. litų, draudžiamiesiems įvykiams – apie 5 mln. litų“, – Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį pranešė R.Palaitis.
Tai, pasak jo, yra apibendrinta įvairių institucijų pateikta informacija. Į bendrą sumą neįskaičiuota žala elektros linijoms ir nedraudžiamieji įvykiai, t. y. neapdrausto turto.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sakė, kad žalos valstybiniams miškams padaryta už 10 milijonų litų, o privatus sektorius dar nepateikęs duomenų.
Generalinės miškų urėdijos teigimu, nuostoliai miškams siekia 17–18 mln. litų.
„Dengimas tų išlaidų bus iš įvairių šaltinių. Tose savivaldybėse viešuosius darbus dengs Europos socialinis fondas, miškų atsodinimo darbus didele dalimi dengs pačios miškų urėdijos ar savininkai. Žmonių nuostolius didele dalimi dengs draudimas, tų gyventojų, kurie buvo apsidraudę“, – po posėdžio žurnalistams teigė laikinai premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, škvalo nuostoliams kompensuoti turėtų pakakti apie 5 mln. litų, esantys Vyriausybės rezerve. Lėšos bus skiriamos savivaldybėms pagal išrašytas sąskaitas.
Pasak R.Palaičio, vėtra didžiausią žalą padarė miškų ir elektros sektoriams, o miškuose vėjo išversta apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos.
„Penki šimtai tūkstančių – tai skaičius, kurį viršijus Lietuvoje skelbiama ekstremali situacija“, – sakė ministras. Jo teigimu, kol kas riba nepasiekta, bet gali būti, kad bus pasiekta suskaičiavus nuostolius.
R.Palaitis teigė, kad škvalo sugadintos medienos kiekis apskaičiuotas remiantis žalos valstybiniuose miškuose duomenimis: žinant, kad apie 35 proc. Lietuvos miškų yra privatūs, bendras kiekis apskaičiuojamas prognozuojant.
Jokie kiti parametrai, pasak jo, nesiekia ribų, dėl kurių būtų skelbiama ekstremali padėtis. R.Palaičio teigimu, kol kas nė viena savivaldybė, išskyrus Kaišiadorių, nepaskelbė ekstremalios padėties.
„Kaišiadorys paskelbė padėtį be kriterijų, tiesiog pasakė, kad tai ekstremali situacija, nereikia jiems jokių kriterijų“, – teigė R.Palaitis.
Jeigu sugadintos medienos kiekis būtų viršytas, anot jo, būtų šaukiama Ekstremalių situacijų komisija ir konstatuota, kad šalyje yra ekstremali padėtis, nutarta, kokių priemonių reikia imtis.
„Šiandien galvojama, ką daryti su šia mediena, kokių priemonių imtis miško ūkyje. Viena iš idėjų buvo sustabdyti visą medienos kirtimą kitose vietose, ten, kur miškai nuo vėtros nenukentėjo, o į rinką leisti medieną iš nukentėjusių plotų“, – sakė R.Palaitis.
Jo duomenimis, tik apie 10 procentų škvalo sugadintos medienos yra gana neblogos būklės (išversti medžiai, kuriuos galima naudoti kaip kokybišką medieną), likę 90 proc. tinka tik malkoms ir perdirbti, medienos plaušo plokščių gamybai.
Per audrą, anot ministro, visoje šalyje apgadinti 424 gyvenamieji namai ir pastatai.
