2011 03 18

Radiacinės saugos specialistas Albinas Mastauskas: lietuvių sveikatai radiacija nepakenks

Žodis „radiacija“ žmonėms sukelia nepaprastai daug neigiamų emocijų. Radiacinės saugos ekspertai visai kitaip vertina jonizuojančios spinduliuotės grėsmę.
Geigerio matuoklis
Geigerio matuoklis / „Scanpix“ nuotr.

Regis, jei fiksuojamas didesnis radiacijos kiekis nei įprastai – tai jau mirtinai grėsminga. Iš tiesų radiacinis fonas mus supančioje aplinkoje nėra pastovus. Avarijos atominėse elektrinėse, kurios gali lemti aukštą radiaciją, labiau pavojingos avariją likviduojantiems žmonėms. Todėl Japonijoje įvykus nelaimei lietuviams be reikalo panikuoti nereikėtų.

Apie tai, kokias radiacijos dozes gauna japonai ir kokią radiaciją spinduliuoja bananai, skaitykite čia.

Kaip įvykiai Fukušima-1 elektrinėje rutuliojasi penktadienį.

Koks pirminis radiacijos poveikis žmogaus organizmui.

Taip pat skaitykite: Kodėl nereikia skubėti pirkti jodo.

Pasak Radiacinės saugos centro direktoriaus Albino Mastausko, labiausiai norėtųsi, kad žmonės klausytų specialistų aiškinimų ir patarimų ir jais tikėtų. Situacija Japonijoje rutuliojasi toliau, pranešami vis nauji faktai, todėl ir Lietuvos ekspertai nuolat modeliuoja įvairias situacijas. Radiacinės saugos centro direktorius dar kartą patikina, jog „Japonijos elektrinės radioaktyvių medžiagų išmetimai į atmosferą Lietuvai neturės jokios įtakos, Europai taip pat“.

Tą patvirtina ir Europos Komisijos ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertai.

Natūralu, kad esame linkę šią situaciją lyginti su Černobylio avarija.

„Tačiau tai buvo visai kitokio pobūdžio avarija, – sako A. Mastauskas. – Ir Ukraina yra žymiai arčiau Lietuvos nei Japonija (skaičiuojama virš 8000 km). Taip pat vertinamas radioaktyvių medžiagų išmetimo aukštis, kiekis, oro pokyčiai. Neįmanoma, kad Lietuvą pasiektų radionuklidai tokiais kiekiais, kad galėtų įtakoti mūsų sveikatą“.

Taigi Lietuvos žmonėms jokių apsaugos priemonių imtis nereikia. Radiacinio fono pokyčius stebi įvairios institucijos. Nuolatinius gamtinio radiacinio fono matavimus galima matyti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (spauskite čia).

Jie taip pat skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centro ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse.

Apsaugos priemonės

A.Mastauskas sako, jog žmonės skambina į radiacinės saugos centrą ir klausia apie apsaugos priemones. Taip pat teiraujasi, ar saugu vaikus vesti į kiemą, ar galima žmonėms dirbti lauke.

„Jokio pavojaus nėra“ – toks dažniausias atsakymas.

Žmonės taip pat klausia, ar galima vykti į Japoniją. „Visos valstybės siūlo nevykti į šią šalį. Ir pirmiausia ne dėl to, kad čia padidėjusi radiacija, o todėl, kad šalyje sudėtinga situacija ir dėl oro transporto, ir dėl elektros tiekimo, vandens ir t.t. O negalintiems išvengti kelionės patariama ypač atidžiai sekti pateikiamą vietinės valdžios informaciją“, – sako Albinas Mastauskas.

Eksportas iš Japonijos

Jau kalbama apie ypatingą atidumą maisto produkcijai iš Japonijos. Tai, žinoma, ateities klausimas, tačiau Europos Sąjungos stebėsenos programos veikia labai atidžiai. Teoriškai įmanoma, kad didesnės radiacinės dozės gali „atkeliauti“ ir su japoniškais automobiliais iš nelaimės zonos.

„Tai – tik teoriškai įmanoma. Praktiškai – ne. Europos sienos yra apsaugotos. Veikia specialūs radiacinės kontrolės vartai, kurie fiksuoja didesnius radiacijos kiekius, atvežamus iš vadinamųjų trečiųjų šalių. Kontrolės vartai suveikia, jei vežami gamtiniai radionuklidai, pavyzdžiui, kalio trašos ar statybinės medžiagos. Sprendimą – įleist tokį krovinį ar ne, priima radiacinės saugos centras. Tai apima visas transporto rūšis – ir geležinkelį, ir oro transportą, ir sausumos kelius.

Apie jodą: kada ir kam jis reikalingas

Medikų teigimu, žmonės dažnai imasi saviveiklos ir ima kaupti jodo atsargas.

VU ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius sako, kad savivaliauti, patiems imti ir vartoti jodą – nereikia.

Jodas kaupiasi skydliaukėje. Jei jodo kiekis yra nepakankamas, skydliaukė gali kaupti ir radioaktyvų jodą. Organizmas juk neatskiria natūralaus jodo nuo radioaktyvaus. Todėl, jei aplinkoje yra radioaktyvaus jodo, jis tikrai gali patekti į skydliaukę.

„Remiantis Japonijos atveju, nuogąstauti dėl radioaktyvaus jodo nereikia, nes jo gyvavimo laikas yra trumpas, ši medžiaga tiesiog neatkeliaus iki mūsų“, – sako V.Urbanavičius. Todėl kaupti jodą Lietuvos gyventojams nėra prasmės.

 Profesorius aiškina, kad nereikalingas jodo vartojimas  gali sutrikdyti normalią organizmo hormoninę pusiausvyrą, nes „ir jodo trūkumas, ir perteklius gali sukelti skydliaukės patologiją, o jodas nėra priešnuodis nuo radiacijos“. 

Bendros žinios apie apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės

– Apsauginių veiksmų branduolinės avarijos atveju paprastai imamasi teritorijoje aplink
atominę elektrinę, taip pat atsižvelgiant į prognozuojamą apšvitą, meteorologinę padėtį.

– Prireikus gyventojai gali būti evakuojami, gali būti rekomenduota likti uždarose patalpose,
profilaktiškai vartoti stabiliojo jodo preparatus. Prireikus gali būti ribojamas daržovių ir
pieno produktų vartojimas dėl jų galimos taršos radionuklidais.

– Gyventojų apsaugos priemonės taikomos kompetentingosioms institucijoms rekomendavus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius