-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 07 03

Ragina nesitikėti, kad dėl dvigubos pilietybės nubalsuos užsienio lietuviai

Žinant, kaip aktyviai rinkimuose balsuoja užsienio lietuviai, nereikėtų tikėtis, kad jie aktyviai pasisakys ir dėl dvigubos pilietybės, LRT RADIJUI sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot jo, dėl to apsispręsti turės Lietuvoje gyvenantys žmonės. Į tai dėmesį atkreipia ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Jos teigimu, vien tik užsienyje esančių lietuvių balsų neužtektų, net jei balsuotų visi turintys teisę.
Pasas
Pasas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Referendumą siūlo rengti dvi dienas

Anot Seimo narės Agnės Širinskienės, iš visų referendumui svarstomų datų labiausiai tinkama būtų Prezidento rinkimų data. Kaip teigia Seimo narė, kol kas nėra apsispręsta tik dėl to, ar balsavimui reikėtų skirti vieną, ar dvi dienas.

„Darbo grupė linksta prie dviejų dienų referendumo per pirmą ir antrą prezidento rinkimų turą. Yra logiškai paskaičiuota, kodėl tai norime daryti, – turime duomenis, kad per antrąjį turą ateina apie 8 proc. naujų rinkėjų. Žinant kiek (net ir sumažinus kartelę) reikia sutraukti rinkėjų balsų, tie 8 proc. tikrai yra labai reikšmingas skaičius“, – sako A.Širinskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Jos aiškinimu, per abu balsavimo turus surinkti referendumo balsai būtų sumuojami. Seimo narė atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju būtų privalu užtikrinti biuletenių saugumą: „Tikrai turės būti taikomos saugumo priemonės, kad neliktų abejonių dėl prezidento rinkimų validumo ir dėl paties referendumo validumo.“

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke primena, kad dar 2015 m. Pasaulio lietuvių bendruomenė pasisakė už tris sąlygas, susijusias su referendumu. Viena jų – nuleisti referendumo kartelę. Taip pat pasaulio lietuviai pasisakė už elektroninį balsavimą ir kad referendumo susitartų visos partijos ir aukščiausiosios valdžios.

Asmeninio archyvo nuotr./Dalia Henke
Asmeninio archyvo nuotr./Dalia Henke

„Ir data turėtų būti pasirinkta tokia, kad mes spėtume pasiruošti, kad suprastų žmonės, Lietuvos piliečiai, dalyvausiantys rinkimuose, ką sprendžią ir kaip tai svarbu Lietuvai, tautai, išlikimui. Nesvarbu, kad mes gyvename kažkur kitur plačiame pasaulyje. [...] Turime dėti visas pastangas, ar tai bus 2020 m., ar tai bus dar kiti prezidento rinkimai, o gal dar kiti Seimo rinkimai“, – įsitikinusi D.Henke.

Jai antrina Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. Jo teigimu, data turi būti pasirinkta tokia, kuri padėtų išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. R.Baltaduonio nuomone, nors referendumo kartelė buvo nuleista, ji išlieka aukšta.

„Tai bus nemažas iššūkis, bet matome ir kitus žingsnius. Kiekviena rimta organizacija, rimta kompanija, eidama į naują rinką ar priimdama kažkokį rimtą sprendimą turi atlikti analizę, kaip žmonės vertina situaciją, kokie klausimai yra svarbūs jiems, ar jie spręstini, ar nespręstini. [...] Šiuo metu, mūsų žiniomis, yra atliekama studija, kuri padės atsakyti į bent jau dalį tų klausimų, kuriuos esame uždavę“, – sako R.Baltaduonis.

M.Linkevičius: reikia suvokti, kad mūsų ne tiek daug

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius teigia palaikantis dvigubos pilietybės idėją. Vis dėlto ministras abejoja, ar Konstitucinis Teismas naujojo Seimo sprendimo nepripažins antikonstituciniu: „Bet tai nekeis situacijos, nes mes turime pasirinkimą iš dviejų variantų – arba daryti, arba nedaryti. Aš siūlyčiau daryti ir pagaliau nustoti klaidžioti, nes tai galime išspręsti tik referendumo keliu.“

Ministras taip pat laikosi nuomonės, kad būtina pasirinkti tokią referendumo datą, kai galima tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo: „Tokia data vis dėlto yra prezidento rinkimai. Netgi siūlyčiau labai neišsigąsti, jeigu kartais nepavyktų. Galime kartoti referendumą. [...] Manau, reikėtų pagaliau susivokti, kad ne tiek daug mūsų yra pasaulyje.“

L.Linkevičiaus įsitikinimu, toks supratimas vis labiau auga, tačiau, ar esame tam pasiruošę, parodys referendumo rezultatai.

„Jeigu žmonės turi nuogąstavimų ar abejonių, tegu užduoda tuos klausimus. Manau kad turime pakankamai argumentų „už“. Tik turime juos aktyviau išsakyti. [...] Turime suvokti, kad nereikia vieniems į kitus rodyti pirštais ir sakyti „jūs kalti“ arba „jūs čia kažko nepadarėt“. Jeigu pralošime, tai pralošime visi“, – sako užsienio reikalų ministras.

Jis akcentuoja – nereikėtų tikėtis, kad dėl dvigubos pilietybės labai intensyviai balsuos lietuviai, esantys užsienyje. Kaip teigia L.Linkevičius, dėl to reikės spręsti Lietuvoje gyvenantiems žmonėms: „Su visa pagarba, žinant aktyvumą, kaip balsuoja užsienyje (žinoma, labai svarbi nuomonė išvykusiųjų), turbūt lems balsai tų, kurie gyvena čia. Paprastai taip būna. Todėl mes turime vykdyti intensyvią kampaniją pačioje Lietuvoje taip pat.“

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Ragina Konstitucinį Teismą atsižvelgti į šių dienų situaciją

A.Širinskienė atkreipia dėmesį – siųsti įstatymą į Konstitucinį Teismą būtina, kad ateityje, įvykus referendumui, nebūtų pradėta abejoti rezultatais. Seimo narė viliasi, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į susiklosčiusias aplinkybes.

„Jeigu žiūrėtume istoriškai, kaip atsirado ta aukšta kartelė, [...] tiesiog, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, buvo nuogąstaujama, kad yra grėsmė iš Rytų valstybių. Būtent 12-asis straipsnis dėl dvigubos pilietybės, apribojimai atsirado vyraujant baimės nuotaikai, kad pas mus yra sovietų kariuomenė, kuri gali pasinaudoti dvigubos pilietybės teise. Būtent dėl tų priežasčių. [...] Manau, kad per beveik 30 nepriklausomybės metų situacija tikrai pasikeitė.“

A.Širinskienės nuomone, dabar kaip tik turime atvirkštinę situaciją, kai išvykusius tautiečius turime susaistyti tampresniais ryšiais su Lietuva. „Labai tikiuosi, kad Konstitucinis Teismas, kuris Konstituciją skaito tam tikrame istoriniame kontekste, perskaitys ne tų 1990 m. laikotarpio, bet šiandienos kontekste. [...] Jeigu ne, galbūt bus pasakyta, kad galima mažinti kartelę visam pirmam skirsniui“, – sako A.Širinskienė.

Pasak D.Henkės, svarbi ne tik referendumo kartelė, bet ir pati formuluotė: „Iki šiol mūsų teisininkai, Pasaulio lietuvių bendruomenė teigė, kad be galo tiksliai parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir iš tikrųjų ten keisti nereikia nieko. Yra tam skirtas Pilietybės įstatymas, kuris jau dabar mini tas devynias ar dešimt išimčių, pagal kurias jau daugiau nei 25 tūkst. Lietuvos piliečių turi ir kitas pilietybes.“

D.Henkės teigimu, norint išspręsti pilietybės klausimą, susijusį su žmonėmis, iš Lietuvos išvykusiais po 1990-ųjų, tai būtų galima padaryti ir keičiant ar papildant Pilietybės įstatymą: „Bet mes jau tai padėjome į šalį, einame su Seimo sprendimais, su Lietuvos prezidentės sprendimais, su Lietuvos vyriausybės sprendimais ir sakome – taip, dėl pilietybės mes neaukosime vienybės ir einame kartu.“

Susiskaldymas vyrauja ir tarp užsienio lietuvių

123RF.com nuotr./Vilnius
123RF.com nuotr./Vilnius

Atkreipus dėmesį, kad susiskaldymas dėl dvigubos pilietybės vyrauja ir tarp pačių lietuvių užsienyje, nes pirmos bangos emigrantai kritikuoja išvykstančius dabar, R.Baltaduonis tvirtina – kritikos neturėtų reikšti tie, kurie jau ir taip turi dvigubą pilietybę.

„Labai lengva sakyti, kad dvigubos pilietybės nereikia, kai jau ją turi ir naudojiesi visomis tos pilietybės teisėmis ir pareigomis. Tuomet tas argumentas man atrodo šiek tiek silpnokas. Sutelkti tas dvi ar tris kartas – iššūkis. [...] Mes matome, kad kai kurios bendruomenės tą tiltą jau pastatė. Ir būtent tos bendruomenės, kurios tą tiltą pastatė, yra pačios stipriausios, pačios kūrybiškiausios ir gali prisidėti prie Lietuvos klestėjimo“, – tikina R.Baltaduonis.

D.Henke taip pat tvirtina, kad nederėtų tikėtis, kad už dvigubą pilietybę nubalsuos vien tik užsienyje esantys lietuviai ir kad to užteks. Kaip teigia pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, nors dažnai sakoma, kad užsienyje yra daugiau kaip milijonas lietuvių, iš tiesų tik dalis turi balsavimo teisę.

„Noriu priminti skaičius, kad iš užsienyje gyvenančių lietuvių tik 301 tūkst. turi balsavimo teisę. [...] tai yra VRK duomenys. Tiesiog reikia tą skaičių visada turėti galvoje. [...] Kai kurie sako – jūs visi subalsuokite užsienyje ir viskas bus gerai, viską išspręsite. Ne. Spręs Lietuvoje gyvenantys žmonės, Lietuvos piliečiai“, – pabrėžia D.Henke.

A.Širinskienės teigimu, nors Seimas paprastai pasižymi nuomonių įvairove, dvigubos pilietybės klausimu formuojasi dauguma: „Manau, kad ta dauguma bus pajėgi priimti sprendimus, kurie būtų palankūs referendumui dėl dvigubos pilietybės. [...] Dabar pagrindiniu prioritetu tiek vyriausybės, tiek Seimo turėtų tapti būtent dvigubos pilietybės klausimas.“

Seimo narės nuomone, per vasarą parlamentas turėtų pasiruošti nuosekliai rudens sesijai, kur bus priimti esminiai sprendimai.

Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius